Profsąjungos ragina atidėti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų reformą

Profsąjungos siūlo pareigūnų ir karių valstybinių pensijų reformą atidėti, kol bus išspręstos opiausios vidaus tarnybos sistemos bėdos, susijusios su dideliais darbo krūviais, darbo užmokesčiu bei pareigūnų sveikatos būkle.

Seimui neseniai pateiktas projektas, kuriuo ketinama keisti statutinių pareigūnų pensijų skyrimo, skaičiavimo ir mokėjimo tvarką. Pagal ją, anot profsąjungų, 25 metus ištarnavęs pareigūnas, bet nesulaukęs 55 metų amžiaus, negalėtų gauti valstybinės pensijos iškart palikęs tarnybą.

Kaip skelbiama pranešime, dabar 25 metus ištarnavęs pareigūnas, jeigu palieka tarnybą, iškart gauna valstybinę pensiją, o sulaukęs pensinio amžiaus – ir senatvės pensiją. Profsąjungų nuomone, valstybinė pareigūnų pensija yra socialinė garantija pagal vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principą.

„Valstybinė pensija turi būti mokama kaip ir senatvės pensijos, ir ji neturėtų būti niekaip, dėl jokių aplinkybių mažinama“, – pranešime cituojama LPPS pirmininkė Roma Katinienė.

Anot jos, reforma „tikrai paskatintų pareigūnus, kurių ir taip trūksta, palikti tarnybą“.

Ministerija: pakeitimai gerins pareigūnų situaciją

Vidaus reikalų ministerija (VRM) BNS patvirtino gavusi LPPS kreipimąsi, kuriuo profsąjunga prašo inicijuoti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų reformos atidėjimą, imtis lyderystės sprendžiant opiausias vidaus tarnybos problemas, susijusias su dideliais darbo krūviais, darbo užmokesčiu ir pareigūnų sveikatos būkle.

Valstybinė pensija turi būti mokama kaip ir senatvės pensijos, ir ji neturėtų būti niekaip, dėl jokių aplinkybių mažinama.

 

„Įvertinę pensijų reformos projektą, manome, kad didžioji dalis siūlomų pakeitimų kaip tik pagerins pareigūnų situaciją, nes pareigūnų ir karių valstybinės pensijos bus didesnės, jos bus indeksuojamos, t. y. nenuvertės, ir bus nustatytos pensijos „grindys“, atsižvelgus į ištarnautus metus“, – teigiama VRM komentare.

Ministerija patikino, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nebus mažinamos, tuo metu minimalaus amžiaus nustatymu šiai pensijai gauti skatinama pareigūnus tarnyboje likti ilgiau.

„Ištarnavusiems 25 metus bus skiriamos pensijos sukakus nustatytą 55 metų amžių. Panašus amžiaus reikalavimas pareigūnų pensijai skirti nustatytas ir kitose Europos šalyse, kai kuriose jis yra didesnis. Šiuo reikalavimu patyrę pareigūnai skatinami ilgiau likti tarnyboje“, – tvirtino VRM.

Pasak jos, pareigūnų ir karių valstybinių pensijų reformos projektu keičiami minimalaus tarnybos stažo reikalavimai – pensijai gauti reikės ištarnauti ne mažiau kaip 15 metų, išskyrus pareigūnus, atleidžiamus iš tarnybos dėl sveikatos būklės.

Pensija taip pat būtų skiriama pareigūnui sulaukus 55 metų, kai dabar ištarnavus nuo 20 iki 25 metų ji gali būti paskirta iškart.

Anot VRM, įsigaliojus įstatymui numatytas dešimties metų pereinamasis laikotarpis, per kurį pareigūnui pateikus skaičiavimus jis galėtų pasirinkti, ar pensiją nori gauti pagal šiuo metu galiojantį, ar pagal naują įstatymą.

Seimas birželio pabaigoje pritarė valstybinių pensijų reformos pirmam etapui, kuriuo beveik 50 tūkst. nuo tremties, represijų, okupacijos ir agresijos, taip pat dėl Sausio 13-osios įvykių nukentėjusiųjų žmonių pensijos didėtų vidutiniškai 87 proc., nuo 77 iki 144 eurų.

Po pirmojo reformos etapo įteisinimo ketinama siūlyti pertvarkyti visų kitų valstybinių pensijų išmokų, išskyrus teisėjų valstybines pensijas, reguliavimą. Teisėjų valstybinių pensijų pokyčiai būtų peržiūrimi paskiausiai, jie įsigaliotų nuo 2025 metų sausio.