- Roma Pakėnienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentūrai paskelbus apie preliminarius Vyriausybės skaičiavimus, kad dujų ir elektros kainos gyventojams 2023 metais galėtų didėti du kartus po 40 proc., o skirtumą iki rinkos kainų jiems kompensuotų valstybė, premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad Vyriausybė turi įvairių skaičiavimų, kiek lėšų reikėtų kompensacijoms esant skirtingoms rinkos kainoms.
„Vyriausybė nėra įvardijusi jokio konkretaus „plano“, nors turi visą pluoštą visokių skaičiavimų tam, kad būtų maždaug suvokiamas kompensacijoms reikalingų lėšų poreikis prie skirtingų rinkos kainų. Galiu tik apgailestauti dėl Prezidentūros bandymo užsiimti gelbėtojų pozicijas, bet konkretūs sprendimai bus pristatyti tada, kai bus sudėliotas visas biudžetas, o ne atskiri kuo didesnių išlaidų ir deficito pageidavimai, ką šiuo atveju daro prezidento komanda“, – BNS antradienį sakė I. Šimonytė.
Finansų ministerija BNS nurodė, kad Prezidentūros įvardyti skaičiai yra tik viena iš galimų alternatyvų.
Galiu tik apgailestauti dėl Prezidentūros bandymo užsiimti gelbėtojų pozicijas.
„Viešai pasirodę skaičiai yra preliminarūs skaičiavimai vienos iš galimų alternatyvų, kurios ženkliai priklauso nuo itin svyruojančių dujų ir elektros kainų tarptautinėse rinkose, bet jokiu būdu negali būti laikomi oficialiais Vyriausybės sprendimais. Konkretus pagalbos priemonių paketas bus pristatomas drauge su 2023 metų biudžeto projektu", – komentare BNS teigia ministerija.
Prezidentūros rugsėjo 14 dienos rašte, išsiųstame Seimo frakcijų vadovams, tarp siūlymų, kaip spręsti energetikos kainų krizę, rašoma ir apie preliminarius Vyriausybės skaičiavimus, kad dujų ir elektros kainos gyventojams 2023 metais galėtų didėti du kartus po 40 proc. – nuo sausio ir nuo liepos, o skirtumą iki rinkos kainų jiems kompensuotų valstybė.
„Gyventojams Vyriausybė preliminariai planuoja apie 1,3 mlrd. eurų (1,9 proc. BVP) subsidijų elektrai ir dujoms, leidžiant kainoms augti du kartus po 40 proc. (nuo sausio ir nuo liepos), likusį skirtumą iki rinkos kainų kompensuojant. Jeigu būtų elektros kaina po subsidijų buitiniams vartotojams ties 24 centais užfiksuota („užšaldyta“) pirmajam pusmečiui – papildomai kainuotų 0,4 proc. BVP (300 mln. eurų) ir iš viso – 2,3 proc. BVP. Tai yra reikalinga ir pasiekiama parama iš valstybės gyventojams šioje energetinėje krizėje“, – rašoma rašte, kurį matė BNS.
Vyriausybės atstovai iki šiol nekomentavo, kokios bus kompensacijos gyventojams nuo sausio. Tiek premjerė I. Šimonytė, tiek finansų ir energetikos ministrai nuolat kartojo, kad jos paaiškės parengus 2023 metų biudžeto projektą. Jį Vyriausybė planuoja pateikti kiek anksčiau nei įprastai – spalio pirmąjį dešimtadienį.
Nuo šių metų liepos valdžios mokamos kompensacijos už dujas ir elektrą taip pat buvo paskaičiuotos taip, kad vartotojai mokėtų iki 40 proc. daugiau. Už elektros kilovatvalandę dabar mokama iki 9 centų, o už kubą dujų – iki 54 centų kompensacijos.
Prezidento atstovai ne kartą yra sakę, kad Vyriausybė elektros kainas buitiniams vartotojams iki kitų metų liepos turėtų įšaldyti ties 24 centų riba, kitaip ji nuo sausio jiems pabrangs 40 proc., o per visus metus – 80 procentų.
Tačiau, pasak Prezidentūros, I. Šimonytės prezidentui pristatytuose pirminiuose pasiūlymuose numatyta didesnė nei 24 centų kainos riba.
Be didesnių kompensacijų už elektrą ir dujas, prezidentas, kaip ir anksčiau, siūlo neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) padidinti ne mažiau kaip 100 eurų iki 640 eurų, vaiko pinigus – ne mažiau kaip 10 eurų iki 90 eurų, taip pat didinti šalpos bazinę pensiją, tikslinių kompensacijų bazę, valstybės remiamas pajamas, tęsti pensijų indeksavimą, įskaitant papildomą, didinti MMA pagal tarp socialinių partnerių suderėtą formulę.
Verslui ir gyventojams prezidentas siūlo skirti iš viso 4,5 proc. BVP vertės paramos paketą, kartu išlaikant apie 6-7 proc. BVP bendrą fiskalinį deficitą.
Verslui, pasak G. Nausėdos, reikėtų skirti bent 2,3 proc. BVP, iš jų apie 1,3 proc. – paskolų ir kitų finansinių instrumentų forma perskolinant Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) paskolos dalies lėšas, o dar 1 proc. – taikant kitas priemones, pavyzdžiui, mokesčių atidėjimą, subsidijas mažoms įmonėms ir individualiai dirbantiems, ypač daug energijos naudojančioms ir paveiktoms įmonėms – metalo perdirbimo, maisto gamybos, medžio apdirbimo bei kitoms, darbo užmokesčio subsidijas už prastovas įmonėms, negalinčioms tęsti veiklos.
Prezidentas, be to, siūlo teikti paramą, ypač negrąžintiną, įmonėms dėl energetikos krizės, o didesnėms įmonėms – įsitikinus, kad jos dalyvauja energijos konversijos programose.
Tarp siūlomų vidutinio ir ilgojo laikotarpio priemonių siūloma tobulinti pelno apmokestinimą, atverti kelius pažangioms savivaldybių investicijoms, užbaigti nacionalinio plėtros banko projektą, o energetikos sektoriuje – ne tik iki 2025 metų pasiekti 1,2 GW galios vėjo ir 1 GW galios saulės elektrinių tinklą, bet ir dabar, o ne po 10 metų pradėti diskusijas dėl galimybės įrengti žaliojo vandenilio, mažos galios branduolinius ar kitus energijos gamybos šaltinius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po rinkos dalyvių pastabų Medijų rėmimo fondas pratęsia paraiškų pateikimo terminą
Po rinkos dalyvių pastabų Medijų rėmimo fondo taryba pratęsė paraiškų pateikimo terminą finansinei paramai gauti, penktadienį pranešė fondas. ...
-
LB planuoja rengti pirkinių sumos apvalinimo informavimo kampaniją2
Seimui ketvirtadienį galutinai nustačius, kad nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma ir taip pamažu atsisakoma vieno ir dviejų centų monetų, Lietuvos bankas (LB) planuoja rengti informavimo kamp...
-
Gyventojai nerimauja dėl pirkinių sumų apvalinimo: ar nebandys prekybininkai pasipelnyti?11
Vieno ir dviejų centų monetų Lietuva atsisako nuo kitų metų. Tokį sprendimą ketvirtadienį galutinai priėmė Seimas. Nors politikai aiškina, kad kainų tai nepaveiks, o Lietuva kasmet sutaupys po pusę milijono, kuriuos išleidžia monet...
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų6
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu13
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis7
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...