Jo teigimu, Lietuvai svarbus finansavimas geležinkelių bei energetikos infrastruktūrai, taip pat žemės ūkio bei Sanglaudos finansavimas.

„Infrastruktūros plėtros priemonės, arba „Connecting Europe Facility“ (CEF) instrumentas yra Lietuvai taip pat be galo svarbus kaip strateginis, iš jo yra finansuojama geležinkelio jungtis „Rail Baltica“, taip pat iš jo buvo finansuojamas sinchronizacijos projektas (Baltijos šalių ir Europos elektros sistemų – BNS) ir toliau yra numatyta vystyti kompleksiškai bendradarbiaujant regiono valstybėms šito projekto apsaugą“, – antradienį Žinių radijui sakė R. Dilba.

„Matome, kad grėsmės auga, jos egzistuoja ir būtent kritinės infrastruktūros atsparumo didinimas prisideda prie geresnio šalies atsparumo didinimo prieš galimas agresijas ar veiksmus“, – kalbėjo patarėjas.

Pasak R. Dilbos, gera pozicija deryboms yra EK siūlymas Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymo projektams 2028–2034 metais skirti 678 mln. eurų.

„Tai sudaro neblogas derybines pozicijas. Bet, aišku, reikia žiūrėti ir žemės ūkio finansavimo klausimus, ir Sanglaudos, nes yra dar dėl to pasiderėti“, – sakė prezidento patarėjas.

Finansų ministerija praėjusią savaitę BNS teigė, kad derybose Lietuva sieks didelio dėmesio rytinio Bendrijos pasienio regiono saugumui, pakankamo Sanglaudos politikos ir Bendros žemės ūkio politikos, regionų ekonominio suartėjimo, rytinio pasienio regiono iššūkių finansavimo.   

„Turime neblogą startą ilgalaikėms deryboms, bet yra dar tik pirminis pasiūlymas ir laukia dvejų metų visas procesas. Jau dabar pasigirsta, kad vienokių ar kitokių šalių narių mokėtojų tam tikrų abejonių dėl to pačio dydžio daugiametės finansinės perspektyvos“, – antradienį Žinių radijui sakė R. Dilba.

„Nors prezidentas ne kartą sakė spręsti Europos Sąjungos mastu gynybos pramonės vystymo klausimus, infrastruktūros klausimus, apsaugos klausimus, iš tikrųjų biudžetas reikalingas daug didesnis, beveik dvigubais didesnis, lyginant su dabartine patiekta finansine perspektyva“, – pridūrė jis.

EK praėjusį trečiadienį pristatė beveik 2 trln. eurų siekiantį 2028–2034 metų bloko biudžeto projektą, kuriuo siekiama skatinti konkurencingumą, remti Ukrainą ir patenkinti tradicinius Europos pinigų gavėjus, pavyzdžiui, ūkininkus.