Prezidento patarėja: adekvatus kelių finansavimas būtinas – vėliau juos „gelbėti“ kainuos daugiau

„Yra Ekonomikos komiteto pasiūlymas, t. y. 217 mln. eurų, bet tikrai labai svarbu, kad matome, jog gali būti taip, kad ledai pajudės. Prezidentas visą mėnesį akcentavo, kad būtų teisinga, jog tai, ką surenkame iš padidėjusio kelių mokesčio, vinječių, apie 40 mln. eurų, ir nukeliautų labai tiksliai tam“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė I. Segalovičienė.

„Matome, kad siūlymas yra Utenos keliui, tikslingas finansavimas. Labai įdomu, kad buvo rasta daugiau nei 100 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų, matome, kad pasistengus galima labiau tuos finansinius srautus susidėlioti tikslingiau į artimesnį etapą, jog efektą galėtume pasiekti“, – pažymėjo ji.

I. Segalovičienė pabrėžė, kad adekvatus finansavimas keliams yra būtinas, nes vėliau juos „gelbėti“ gali kainuoti kelis kartus daugiau. Ji taip pat pažymėjo, kad Prezidentūra siūlo apsvarstyti galimybę skolintis Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD) deficito ribose.

„Labai svarbu pabrėžti, kad prezidentas taip pat siūlo apsvarstyti galimybę biudžete numatyti skolinimosi teisę Lietuvos automobilių kelių direkcijai deficito ribose, su Vyriausybės leidimu. Dabar matome apie 160 mln. eurų papildomų lėšų yra planuojama susisiekimui skirti, tačiau tą trūkstamą dalį galima būtų užprojektuoti per skolinimosi teisę LAKD“, – sakė prezidento patarėja.

Labai svarbu pabrėžti, kad prezidentas taip pat siūlo apsvarstyti galimybę biudžete numatyti skolinimosi teisę Lietuvos automobilių kelių direkcijai deficito ribose, su Vyriausybės leidimu.

 

„Erdvės dar gali būti biudžete ir tikimės, kad Vyriausybė labai gerai įvertins erdvės galimybes“, – tvirtino ji.

Trečiadienį Vyriausybė koreguos 2024 m. valstybės biudžeto projektą ir jame numatys didesnį finansavimą keliams, pirmadienį žurnalistams sakė premjerė Ingrida Šimonytė. Jį patobulinus, ministrės pirmininkės teigimu, biudžeto deficitas šoktels iki leistinos ribos – 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).

Prezidentūra Eltai tikino, kad Europos Komisijos (EK) skaičiavimuose nurodoma, jog deficitas gali būti apie 2,3 proc. BVP, tad manevro laisvės siūlymams yra ir projekto tobulinimas yra galimas.

Antradienį Seime numatoma pirmąkart svarstyti 2024 metų valstybės biudžeto projektą.

Jis Seimui pateiktas spalio 10 d., parlamentarų bei institucijų siūlymų suma sudaro per 1,3 mlrd. eurų, didžiausias sumas siūlant skirti kelių infrastruktūrai.

Skola – 39,8 proc.

Vyriausybės pateiktame 2024 m. biudžeto projekte numatyta, jog valstybės pajamos kitais metais sieks 17,01 mlrd. eurų, išlaidos – 20,5 mlrd. eurų. Lyginant su 2023 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,46 mlrd. eurų (9,4 proc.), išlaidos – beveik 1,5 mlrd. eurų (7,9 proc.).

Valdžios sektoriaus skola 2024 m. sudarys 39,8 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 2,9 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). 2025 m. numatoma, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.

Kitąmet vėl galios Mastrichto kriterijai, tad ES šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. BVP biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.

Koalicijos partneriai „laisviečiai“ kelia klausimus dėl neformalaus ugdymo krepšeliui vaikų būreliams ir didesnio finansavimo švietimo sričiai. Tuo metu opozicijos atstovai yra nepatenkinti, jų teigimu, pernelyg menku numatytu finansavimu kelių infrastruktūrai.

Švietimo susitarimo įgyvendinimui kitais metais numatoma skirti 387 mln. eurų, tuo metu Lietuvos kelių priežiūrai ir tvarkymui kitų metų biudžete planuojami 715,3 mln. eurų.