Prezidentas svarsto teikti pataisas dėl savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimo

G. Nausėda penktadienį su verslo atstovais aptarė būtinybę didinti savivaldybių finansinį savarankiškumą bei stiprinti savivaldą. Pasak I. Segalovičienės, Lietuvos ekonomikos augimas yra labai netolygus, o tam įtakos turi savivaldybių investicijų stoka.

„Sostinės regionas daug labiau išsivystęs, jo išsivystymas beveik du kartus viršija vidurio ir vakarų Lietuvos išsivystymo lygį, tačiau pastarojoje gyvena 71 proc. visų šalies gyventojų, todėl ekonominės, regioninės politikos vaidmuo šiai dienai yra labai svarbus“, – žurnalistams sakė I. Segalovičienė.

„Prezidento nuomone, savivaldybės valdant pandemiją ir migracijos krizes su kaupu įrodė stiprumą, gebėjimus ir atsakingumą, todėl prezidentas svarsto teikti Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pataisą, siekiant fiskališkai apdairiu, saugiu būdu didinti savivaldybių finansinį savarankiškumą“, – kalbėjo ji.

Pasak prezidento patarėjos, savivalda būtų įgalinama turėti geresnes galimybes, laisvesnius fiskalinius apribojimus, skirtus pažangioms investicijoms, tokioms kaip klimato kaita ar skaitmenizacija, skolinantis ir kofinansuojant Europos Sąjungos ar kitų fondų projektus.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius teigė, kad apie 60-70 proc. įmonių dirba regionuose, o ne Vilniaus apskrityje.

„Su ateinančiu naujuoju finansiniu periodu, kuriam bus skirta beveik 5 mlrd. lėšų investicijų skatinimui, modernizavimui įrengimų, skaitmeninimui, automatizavimui, mums regionai kaip savistovė institucija yra labai svarbūs“, – žurnalistams sakė V. Janulevičius.

„Palaikome regionų ir savivaldybių didesnį įsitraukimą į bendrus projektus su verslu. Verslas turėtų dalyvauti su atsakomybe regionų tarybose“, – pridūrė jis.

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Rimas Varkulevičius atkreipė dėmesį, jog savivaldos finansinis savarankiškumas yra labai svarbus, o regionų infrastruktūrinis, žmogiškųjų resursų kapitalo tobulumas yra tiesiogiai susijęs su verslo sėkme.

„Suprantame, kad valstybėje pagrindinės įplaukos ateina iš verslo uždirbtų lėšų. Žinant, kad Lietuva turi labiausiai centralizuotą biudžetą, kreipiamės ir į prezidentą, kad atsirastų paskatos, kurios leistų savivaldybei turėti didesnę iniciatyvą uždirbti daugiu ar surinkti didesnį biudžetą“, – kalbėjo jis.

Susitikime su verslo atstovais G. Nausėda taip pat aptarė ekonomikos inovatyvumą. Pasak I. Segalovičienės, verslas išsakė lūkesčius dėl kuriamos naujos Inovacijų agentūros.

V. Janulevičius teigė, kad kuo didesnis verslo įsitraukimas į agentūros veiklą duotų konkretesnių ir pozityvesnių rezultatų.

R. Varkulevičius pabrėžė, jog tiek regionų plėtros taryboje, tiek Inovacijų agentūroje verslas turi dalyvauti kaip lygiavertis partneris, prisiimantis atsakomybę ir teikiantis konkrečius pasiūlymus.

Susitikime kalbėta ir apie darbuotojų stoką. Prezidento nuomone, reikia stipriau imtis darbo jėgos, paklausos ir pasiūlos subalansavimo klausimo. Tam, pasak I. Segalovičienės, reikia stiprinti perkvalifikavimo politiką bei skatinti grįžti emigravusius žmones.

„Prezidentas išgirdo verslo asociacijų poziciją dėl realaus poreikio svarstyti apdairius trūkstamų darbuotojų atvykimo iš trečiųjų, kultūriškai giminingų šalių sąlygų pokyčius, kurie sudarytų sąlygas verslui turėti darbuotojų čia ir dabar kai turime ekonomikos augimą didelį ir tvarų“, – sakė prezidento patarėja.

V. Janulevičius teigė, jog siūlytų plėsti imigraciją iš Ukrainos, Baltarusijos, paspartinti vizų išdavimą.

„Trumpuoju periodu mes tikrai nepadidinsime gimstamumo, ir kalbėti, kad imigracija, yra ne kelias Lietuvai, tai yra klaidinga. Šiandien daugeliu atvejų trūkstamos darbo vietos nesukuria papildomų mokesčių ir nesumokama valstybei, nuo to kenčia ir regionai, ir visi kiti, taip kad trumpuoju periodu reikėtų spręsti imigracijos klausimą iš tų šalių, kurios mums kultūriškai artimiausios“, – sakė jis.