„Iš tikrųjų, savivaldybės gali naudoti nekilnojamo turto mokesčio diskreciją tam tikrais galbūt ir politiniais tikslais. Bet jos visada turės prisiminti vieną paprastą faktą, kad jeigu jos tuos mokesčius sumažins, tai jų finansinė bazė susiaurės. Tai reiškia, kaip jie vykdys tas paslaugas, teiks gyventojams, jeigu jie turės sumažėjusias finansines galimybes tai daryti“, – žurnalistams trečiadienį Vilniuje sakė G. Nausėda.

„Visada reikės įvertinti tam tikrus aspektus ir visada reikia įvertinti tai, kad turėtų vis tiek būti nustatyta tam tikra maksimali riba ir savivaldybės neturėtų jos peržengti“, – pridūrė šalies vadovas.

G. Nausėda ragino gynybos finansavimo nesieti vien tik su NT mokesčiu, kuris, anot jo, „tikrai neužtikrins reikšmingos dalies mūsų krašto apsaugos finansavimo“.

„Turint omenyje, kad jis praktiškai skirtas savivaldybėms, tikėtis, kad šitokiu būdu mes kažkaip spręsime savo gynybos finansavimo klausimus, būtų naivu“, – kalbėjo prezidentas. 

Prezidento patarėjas Frederikas Jansonas antradienį LRT televizijai sakė matantis rizikų siūlyme savivaldybėms leisti pačioms nusistatyti NT mokesčio ribas, nes savivaldai suteikus tokią laisvę būtų sunku prognozuoti, kiek pajamų valstybė iš jo surinks.

Be to, anot Prezidentūros atstovo, naujas NT mokestis būtų mokamas 2027 metais, kai vyks ir savivaldos rinkimai, todėl politikai gali juo pasinaudoti siekiant rinkėjų palankumo.

Premjeras Gintautas Paluckas pirmadienį sakė, kad bus siūloma NT mokesčio grindis vienam asmeniui padidinti iki 50 tūkst. eurų, o šeimai – iki 100 tūkst. eurų. Tačiau, anot premjero, dėl konkrečių NT mokesčio ribų bei išimčių atleidžiant kai kuriuos gyventojus nuo mokesčio bus siūloma spręsti savivaldybėms.

Vyriausybė dėl mokesčių paketo turėtų spręsti kitą savaitę.