- Erika Alonderytė, Remigijus Bielinskas, Roma Pakėnienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina Vyriausybę tęsti mokesčių reformą, sako jo patarėjas.
Pasak Vaido Augustinavičiaus, neišvengiamai reikės mokestinių paskatų investicijoms, nes 2023 metai yra paskutiniai, kai galioja mokestinė technologijų atsinaujinimo paskata.
„Su kiekviena diena toks mokestinės politikos neapsisprendimas rizikuoja Lietuvos ekonomikos tvariu augimu ir yra opcijų, verslas turi pasiūlymų. Viena iš opcijų galėtų būti, kad pelno (mokesčio – BNS) modelis, kuris skatina investicijas, galėtų būti taikomas ne visam sektoriui, bet vidutinio dydžio įmonėms“, – spaudos konferencijoje po prezidento susitikimo su verslo atstovais sakė V. Augustinavičius.
G. Nausėda šių metų pradžioje sakė, kad siekiant sumažinti verslo nuostolius dėl Kinijos taikomų neoficialių ekonominių sankcijų Lietuvai jis siūlys Seimui neapmokestinti reinvestuoto pelno.
„Iš kitos pusės, yra galimybių paspartinti greitesnį (turto – BNS) nusidėvėjimą, amortizaciją, kai įmonės investuoja į mašinas, įrengimus ir tai taip pat padėtų verslui atlikti daugiau investicijų“, – sakė V. Augustinavičius.
Pasak prezidento patarėjo, verslas kelia klausimą, kad galbūt didelis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas gali riboti aukštos darbuotojų kvalifikacijos pritraukimą.
„Prezidento nuomone, vien progresinio GPM tarifo koregavimas izoliuotai nebūtų išbaigtas sprendimas, bet buvo pakartota, kad yra mokesčių sistemoje neteisingumo ir artinant tam tikrus tarifus, darbo santykius su kapitalo prieaugiu pajamų apmokestinimo tarifais tikrai yra manevro laisvės, ko rezultate galėtų progresinis mokesčio tarifas darbui sumažėti, o kapitalo prieaugiui įgauti daugiau teisingumo“, – teigė patarėjas.
Anot jo, prezidentas taip pat mano, kad reikia svarstyti papildomą neapmokestinamųjų pajamų dydį, taikyti jį dirbančioms ir vaikus auginančioms šeimoms.
„Tai taip pat turėtų būti diskutuojama bendros mokesčių reformos kontekste, kuri turi tęstis“, – sakė V. Augustinavičius.
Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė praėjusią savaitę sakė, kad jau parengtų pataisų dėl papildomo NPD kol kas nėra. Anot jos, toks NPD ateityje galėtų būti taikomas ir priklausyti nuo darbuotojo šeimoje augančių vaikų skaičiaus, o toks NPD skaičiavimas įsigaliotų, jei būtų pasirinktas šeimos apmokestinimo modelis.
Prezidento patarėjas taip pat teigė, kad reformai yra tinkamas laikas, kadangi viena pagrindinių problemų – lėtesnis investicijų augimas, be to, mokesčių sistemos teisingumas taip pat aktualus.
„Nespartinę ekonomikos augimo ir investicijų susikursime dar daugiau problemų“, – sakė V. Augustinavičius.
„Mokesčių sistemos teisingumas – šita vieta yra įvairiais laikais, ji turi būti sprendžiama, tai nėra kalba apie mokesčių didinimą, bet apie mokesčių sistemos teisingumą, kai skirtingos pajamos yra apmokestinamos teisingiau nesukuriant tam tikrų mokestinių arbitražų, bet tai turėtų būti kompleksinės mokesčių reformos sudėtyje“, – teigė patarėjas.
Prezidento patarėjas: valdžia ir verslas galėtų susitarti dėl žaliavų kainų indeksavimo
Prezidento patarėjas sako, kad Vyriausybė ir verslas galėtų susitarti, kaip spręsti itin pabrangusių medžiagų ir žaliavų kainų indeksavimo problemą viešųjų pirkimų projektuose.
„Lietuvoje nemažai kalbama, kad reikia indeksuoti viešųjų pirkimų kainodaras, susiderėti, persirašyti sutartis. Faktas tai, kad savaime tai nevyksta ir reikia koncentruoti tai, kad įstatymai numato galimybę Vyriausybei perskirstyti asignavimus tarp asignavimų valdytojų, investicijų projektų. Reikėtų prioretizuoti projektus, įvertinus, kurių ekonominė nauda yra geriausia ir kuriuos reiktų pabaigti labiausiai“, – spaudos konferencijoje po Gitano Nausėdos susitikimo su verslo atstovais sakė Vaidas Augustinavičius.
„Viena iš idėjų, kuri nuskambėjo verslo susitikimo metu, kad Vyriausybė ir verslas galėtų pasirašyti bendradarbiavimo dokumentą, kuriame numatyti principai, kaip spręsti žaliavų indeksacijos klausimą viešųjų pirkimų projektuose“, – kalbėjo V. Augustinavičius.
Pasak patarėjo, kai žaliavų kainos auga skirtingai, svarbu nedidinant bendros vertės numatyti kriterijus, kaip nustatyti investicijų projektų prioritetus.
„Kad nebūtų taip, kad seni projektai pradėti ir nebaigti, nauji nepradedami dėl kainodaros niuansų – dėl to reikia atsirinkti aktualius, kuriuos verta pabaigti ir įvertinti, kuriems objektyviai galioja ta indeksacijos taisyklė. Tai būtų tam tikrų principų sutarimas, kaip spręsti šią problemą“, – sakė prezidento patarėjas.
Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, valstybės institucijos ir perkančiosios organizacijos turi aiškiai įsivardinti, kuriuos projektus dėl padidėjusių kainų jos gali vykdyti, o kurių reikia atsisakyti.
„Valstybė yra pusės materialinių šalyje vykstančių investicijų užsakovė, todėl tas santykis (tarp verslo ir valstybės – BNS) turi būti pagarbus, čia nėra pasipinigavimo, tiesiog kai kurių sutarčių neįmanoma užbaigti“, – spaudos konferencijoje sakė ministras.
Anot S. Gentvilo, dabartinių įstatymų pakanka, kad ne būsimos, o jau sudarytos sutartys būtų indeksuojamos.
„Tiek Viešųjų pirkimų tarnyba, tiek Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra sudariusios tvarkas, kad būtų galima objektyviai, saugiai tą padaryti. Taip, valstybės tarnautojai dažniausiai būna nedrąsūs pasirašant papildomus susitarimus, tačiau tvarka dėl papildomų pinigų skyrimo yra gera, klausimas yra tik dėl kišenės gylio“, – sakė aplinkos ministras.
„Pavyzdžiui, mes Aplinkos ministerijoje indeksuojame prieš metus pasirašytas sutartis“, – pridūrė S. Gentvilas.
Anot V. Augustinavičiaus, neturint verslo ir valstybės susitarimo yra rizikuojama lėtesniu ekonomikos augimu.
„Pagrindinė rizika – investicijos. Jeigu dėl žaliavų pabrangimo investiciniai projektai ar dalis jų stoja, tai kerta per ekonomikos augimą“, – teigė patarėjas.
Pasak V. Augustinavičiaus, verslui reikės pagalbos ne tik atveriant naujas eksporto, bet ir žaliavų importo rinkas, todėl kitą savaitę Azerbaidžane prezidentas ir verslo misija žada diskutuoti dėl šių rinkų diversifikavimo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra: įtarimai dėl rusiškų detalių dujotiekyje privalo būti išsklaidyti2
Portalui „15min“ kartu su kelių šalių partneriais atskleidus, kad pernai gegužę atidarytame strategiškai svarbiame Lietuvos ir Lenkijos magistraliniame dujotiekyje (GIPL) galėjo būti sumontuotos rusiškos detalės, Prezide...
-
G. Šimkus: bankų mokėjimo krepšelis galėtų kainuoti 1 eurą3
Siūlydamas keisti pagrindinės mokėjimo sąskaitos reguliavimą Lietuvos bankas (LB) siekia, kad jos krepšelio kaina būtų prieinama daugeliui gyventojų, sako banko vadovas Gediminas Šimkus. Pasak jo, krepšelis, dabartiniais skaičiavi...
-
Ukrainos mokslininkų įdarbinimui šiemet numatyta skirti 1,2 mln. eurų
Ukrainos mokslininkų įdarbinimui šiemet planuojama skirti 1,2 mln. eurų, o nuo karo pradžios Lietuvos mokslo taryba (LMT) suteikė 2,9 mln. eurų šios šalies mokslininkams ir bendriems mokslo tyrimams. ...
-
Lietuvos ir Lenkijos dujotiekyje galėjo būti sumontuotos rusiškos detalės7
Pernai gegužę atidarytame strategiškai svarbiame Lietuvos ir Lenkijos magistraliniame dujotiekyje (GIPL) galėjo būti sumontuotos rusiškos detalės, atskleidė portalo „15min“ ir tiriamosios žurnalistikos centrų Lenkijoje, Latvij...
-
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centrui pradeda vadovauti E. Lukošienė
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centrui nuo pirmadienio pradeda vadovauti konkursą laimėjusi Eglė Lukošienė. ...
-
Įvardijo, kas lėmė muziejų bilietų kainų augimą
Eurostatui paskelbus, kad Lietuva pernai buvo trečia Europos Sąjungoje (ES) pagal muziejų, bibliotekų ir zoologijos sodų kainų augimą, šalies muziejų asociacija pastebi, jog tai buvo nulemta energinių kaštų didėjimo bei infliacijos. ...
-
Artėjant NATO viršūnių susitikimui prekybininkai lentynas pildo Aljanso vėliavomis11
Per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje kai kurias sostinės gatves ir kitas vietas ruošiamasi puošti įvairių dydžių aljanso vėliavomis. Vėliavų gamintojai taip pat sako pastebintys, kad pardavėjai suskubo NATO vėliavas įtraukti...
-
Apie važiuojančius pirkti alkoholinius gėrimus svetur: turi būti super idėjinis pijokas76
Statistikams skelbiant, kad 2022 metais Lietuvoje alkoholio suvartojimas krito 7,4 proc., alkoholio gamintojai teigia, kad į tokius oficialius rezultatus reikėtų žiūrėti atsargiai – dėl tyrimo metodikos, į kurią įtraukiami tik legaliai Lietuvoj...
-
Klimatologai jau stebi stichinę sausrą – ūkininkai griebiasi už galvų8
Po šaltos pavasario pradžios gegužė Lietuvoje – išskirtinai saulėta ir sausesnė. Klimatologai sako, kad sausringumas šiuo metu yra padidėjęs, kai kuriuose vakariniuose šalies rajonuose stebima ir stichinė sausra, be to...
-
Tarnyba sustabdė „Sale“ ir kitų prekyviečių veiklas dėl maisto klastojimo3
Nustačius maisto klastojimo atvejus, Maisto ir veterinarijos tarnyba apribojo prekybos tinklo „Sale“ bei kitų įmonių ir prekyviečių veiklą. ...