Prezidentas pasirašė įstatymą dėl bankų solidarumo įnašo

„Gyvename sudėtingoje geopolitinėje situacijoje. Viena Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmių – infliacijos krizė, į kurią centriniai bankai sureagavo didindami bazines palūkanų normas. Šalies bankai šiuo metu gauna netipiškai dideles grynųjų palūkanų pajamas. Būtent dabar laikinai daliai grynųjų palūkanų pajamų pritaikytas solidarumo įnašas pačiu laiku sustiprins šalies gynybą. Spartus infrastruktūros projektų įgyvendinimas taip pat padės Lietuvai greičiau įveikti recesiją“, – pranešime teigė G. Nausėda

Laikinasis bankų solidarumo mokestis pasiūlytas šalies bankams šiemet, tikėtina, uždirbsiant daugiau kaip 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu – jie esą pelnosi iš Europos Centrinio Banko (ECB) didinamų palūkanų normų.

Šalies bankai šiuo metu gauna netipiškai dideles grynųjų palūkanų pajamas.

Laikinojo solidarumo įnašo įstatymas numato, kad šį mokestį dvejus metus mokės visi bankai bei kredito įstaigos, o įnašas sudarys 60 proc. bankų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.

Mokesčio lėšos – daugiau nei 400 mln. eurų – bus naudojamos gynybai ir karinei bei civilinei transporto infrastruktūrai.

Naujam bankų įnašui priešinosi valdančiosios koalicijos partneriai liberalai ir „laisviečiai“. Laisvės frakcijos atstovas Vytautas Mitalas anksčiau sakė, kad tokiu sprendimu Lietuva kuria pavojingus precedentus, kurie „gali kainuoti daug daugiau negu iš šio laikino įnašo galima surinkti“, o liberalų lyderė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tvirtino, kad mokestis sukuria pavojingą precedentą, kai valdžia gali papildomai apmokestinti tam tikru laikotarpiu sėkmingai veikiančius sektorius.

Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, tai, ką pasikeitus ECB pinigų politikai papildomai uždirba komerciniai bankai, yra ne jų veiklos pajamos, o renta. Pasak Vyriausybės vadovės, nustačius šią rinkliavą siekiama spręsti pamatines Lietuvos problemas – gynybos pajėgumus.

Premjerė anksčiau teigė suprantanti, kad bankai nėra mokesčiu patenkinti, bet, jos tvirtinimu, „čia yra šioks toks moralės klausimas“. 

Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad Lietuva yra ketvirta valstybė Europos Sąjungoje, kuri turės įvedusi tokį mokestį bankams.  

Lietuvos bankų asociacija prašė prezidento G. Nausėdos įstatymą vetuoti.

Pirmadienį asociacija teigė esanti „nusivylusi susiklosčiusia situacija“.

„Kaip nekart esame akcentavę, užsienio investuotojų dominuojamam sektoriui visiškai nepriimtinas teisėkūros proceso organizavimas, kuris neatitinka nė pačios valstybės įstatymų. Dabar jau nerimą kelia ir praktiniai šios naujovės įgyvendinimo klausimai“, – pranešė asociacija. 

Be to, pasak LBA, iki šiol nėra aiškumo, kaip konkrečiai mokestis bus skaičiuojamas ir mokamas. Vadovaujantis teisės aktu, avansinis įnašas pirmąkart turi būti sumokėtas jau iki šių metų rugpjūčio 31 dienos.

„Kol kas tik planuojami poįstatyminiai aktai gali pareikalauti ir IT pakeitimų bankų sistemose, tačiau laiko diskusijoms ar, juo labiau, sprendimų vystymui paliekama apgailėtinai mažai“, – teigia LBA.