Lietuvos pramonės įmonės baiminasi Europos Komisijos (EK) ketinimų apmokestinti taršos leidimus ir ketina su Vyriausybe formuoti Lietuvos poziciją derybose Briuselyje.
Praėjusiais metais EK išplatino pasiūlymų paketą, numatantį, kad nuo 2013 m. apyvartiniai taršos leidimai (ATL) nebūtų šalims dalijami nemokamai, o būtų apmokestinti ir jais būtų prekiaujama aukcione. Kasmet šių leidimų kiekis būtų mažinamas, kad mažėtų ir taršos rodikliai.
Pagrindinė problema, kurią kelia tiek verslininkai, tiek šalių vyriausybės, yra ta, kad įdiegus naują sistemą sumažės Europos pramonės įmonių konkurencingumas tarptautinėse rinkose. „Tarša iki šiol nebuvo apmokestinama, o dabar ketinama tai daryti plačiu mastu. JAV, Rusija, Kinija, Indija taršos mokesčio neturi, todėl pramonininkai masiškai keliasi į šias šalis“, – tikino Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Bronislovas Lubys.
Jei įsigaliotų siūloma tvarka, taršos leidimai būtų paskirstyti pramonės šakoms, o ne valstybėms, kaip iki šiol, ir už juos tektų mokėti. Anot B.Lubio, nuogąstavimai, kad Lietuvos pramonė nesugebės konkuruoti dėl leidimų su turtingesnėmis kompanijomis, yra nepagrįsti, tačiau gamybos išlaidos neabejotinai išaugtų.
Įdomu tai, kad vienas iš EK siūlymo punktų numato galimybę gauti nemokamą ATL kiekį, jei bendrovė ketina keltis į taršos neapmokestinančias šalis. „Šis punktas labai neaiškus, kaip ir siekis užtikrinti, kad 20 proc. energijos ES būtų pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių. Kyla klausimų ir dėl taršos mažinimo, kurio rodikliai būtų lyginami su 1990 m. duomenimis, nors į ES mes įstojome daug vėliau. Visi šie klausimai pateikti komisijai“, – teigė Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento direktorius Arūnas Čepelė.
„Jei pavyktų suderinti pramonininkų ir Vyriausybės pozicijas bei veiksmus, į šalies nuomonę būtų labiau atsižvelgta“, – sakė B.Lubys. EK siūlymai dėl taršos mažinimo bus svarstomi pavasarį vyksiančiame Europos vadovų tarybos posėdyje.
Naujausi komentarai