Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos gyventojų kelionių skaičius krito apie 21 proc.

Spalio–gruodžio mėnesiais pernai šalies gyventojo kelionė Lietuvoje vidutiniškai truko 2,22 nakvynės.

Po Lietuvą keliavę gyventojai išleido 42,6 mln. eurų. Per vieną asmeninę kelionę šalies gyventojai vidutiniškai išleido 89 eurus, per verslo kelionę – 110 eurų.

Statistikos departamento duomenimis, 38 proc. vietinių turistų nakvojo viešbučiuose, svečių namuose arba moteliuose, pas gimines ir draugus – 25 proc., nuomojamame būste – 18 proc., poilsio nuosavame būste – 10 proc., sanatorijose ir sveikatinimo įstaigose – 7 proc.

Populiariausia transporto priemonė buvo lengvasis automobilis – juo keliavo 79 proc. šalies gyventojų. Autobusu keliavo 17 proc. turistų, traukiniu – 3 proc., kita transporto priemone – 1 proc.

Praėjusių metų ketvirtą ketvirtį po Lietuvą keliavę šalies gyventojai savo keliones vertino labai gerai (65 proc.) ir gerai (34 proc.), patenkinamai – 1 proc.

Tuo tarpu į užsienį 2020 m. ketvirtą ketvirtį keliavo 47,3 tūkst. šalies gyventojų, arba 87,6 proc. mažiau nei per tą patį 2019 m. laikotarpį. Vidutinė kelionės užsienyje trukmė buvo 6,2 nakvynės.

49,8 proc. keliavusiųjų nakvojo pas gimines ir draugus ar privačiajame apgyvendinimo sektoriuje, 45,8 proc. – viešbučiuose ir moteliuose.

2020 m. spalio–gruodžio mėn. po užsienio šalis keliavę turistai iš Lietuvos išleido 28,9 mln. eurų – tai 87,8 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Ketvirtą praėjusių metų ketvirtį kelionėje užsienyje vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai išleido 468 eurus.  

Kelionių į užsienį skaičius 2020 m. ketvirtą ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu, sumažėjo 88,3 proc. Lietuvos gyventojai buvo išvykę į 61,8 tūkst. kelionių. Kelionės su turizmo paslaugų rinkiniu, įsigytu turizmo paslaugas teikiančiose įmonėse, sudarė 7,7 proc. visų kelionių, arba 95,3 proc. mažiau nei 2019 m. ketvirtąjį ketvirtį.

Daugiausia keliauta į Latviją (9,7 tūkst., arba 15,7 proc. visų kelionių), Norvegiją (7,7 tūkst., arba 12,5 proc.), Švediją (6,3 tūkst., arba 10,2 proc.), Daniją (5,5 tūkst., arba 8,9 proc.), Jungtinę Karalystę (4,7 tūkst., arba 7,6 proc.) ir Lenkiją (4,6 tūkst., arba 7,4 proc.).