Perspėja: paukščių gripas užtrenktų vartus eksportui

Įsakymas – saugoti

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus Dariaus Remeikos įsakymu nuo vasario 4 d. naminių paukščių savininkai savo plunksnuotus augintinius privalo laikyti aptvaruose, kad neturėtų jokių kontaktų su laukiniais paukščiais. Augintojai biosaugos priemonėms gali gauti paramą, tačiau primenama, kad ir patys turi į tai investuoti, nes ligos protrūkio atveju patirtų milžiniškų nuostolių. Griežtas VMVT nurodymas galioja tiek savo reikmėms laikantiems paukščius, tiek komerciniams paukštininkystės ūkiams, siekiant apsaugoti nuo Europoje plintančio paukščių gripo viruso.

O grėsmė Lietuvos paukščiams kasdien vis didėja, nes, pasak ornitologų, jau pastebėta pavasarinė pilkųjų žąsų, gulbių giesmininkių ir kitų laukinių paukščių migracija. O pagrindinis paukščių gripo (H5N8) viruso nešiotojas gamtoje – laukiniai vandens paukščiai.

VMVT duomenimis, iš viso nuo praėjusių metų pabaigos iki vasario 4-osios paukščių gripo protrūkiai Europoje užregistruoti Lenkijoje (20), Slovakijoje ir Vengrijoje (po 4), Rumunijoje (2), Čekijoje ir Ukrainoje (po 1). Daugiausia viruso židinių nustatyta komerciniuose kalakutų ūkiuose, 2 atvejai – laukinių paukščių Lenkijoje ir Vokietijoje.

Griežti reikalavimai

"Situacija aštrėja – paukščių gripo protrūkis nustatytas vos už 200 km nuo Lietuvos, situaciją sunkina ir gamtinės sąlygos, ankstinančios paukščių migraciją. Toks oras, koks šiandien yra už lango, gali duoti signalą paukščiams grįžti atgal, tad norėdami apsisaugoti nuo paukščių gripo, turime būti tikri, kad dėl paukštininkystės sektoriaus padarėme viską. Pasitarę su ministerijos, VMVT specialistais nusprendėme maksimaliai sumažinti rizikos galimybę naminiams paukščiams turėti sąlytį su laukiniais paukščiais", – sprendimą nurodyti naminius paukščius laikyti uždarose patalpose arba aptvertose lauko aikštelėse paaiškino žemės ūkio ministras Andrius Palionis.

"Siekiame apsisaugoti nuo viruso patekimo, kiek tik galime, vykdome intensyvesnę naminių, laukinių paukščių stebėseną. Žinome, kad virusą platina laukiniai paukščiai, ypač vandens, todėl, matydami didelę riziką kaimyninėse valstybėse, matome būtinybę reikalauti Lietuvos paukščių laikytojus laikyti paukščius uždarytus. Galima juos laikyti ir aptvare. Idėja ta, kad naminiai paukščiai negalėtų migruoti, nueiti iki vandens telkinių ir labai lengvai tą virusą parsinešti į ūkį", – teigė D.Remeika.

Visi paukščių savininkai ir laikytojai privalo laikinai apriboti naminių paukščių galimybę laisvai vaikščioti lauke ir išleisti juos tik į iš visų pusių aptvertas teritorijas, nesusisiekiančias su natūraliais ar dirbtiniais vandens telkiniais, pasirūpinti, kad paukščiams girdyti nebūtų naudojamas paviršinių vandens telkinių vanduo, paukščių girdyklos ir pašaras būtų po stogu arba paukščių laikymo patalpose.

Pastebėjus netipinę paukščių elgseną (jiems nustojus lesti, gerti, pasireiškus apatijai, atsiradus barzdelių, kitokių odos pakitimų) VMVT ragina nedelsiant informuoti veterinarijos gydytojus arba artimiausią VMVT padalinį.

Ūkyje nustačius paukščių gripo virusą, visi paukščiai, produkcija, kiaušiniai, lesalai, pakratai ir menkavertis inventorius sunaikinami. Aplink židinius nustatomos 3 km apsaugos ir 10 km priežiūros zonos.

Griežti nurodymai galios, kol VMVT neatšauks minėtojo įsakymo.

"Stebėsime pranešimus iš kitų šalių, kol rizika minimalizuosis ir situacija bus visiškai aiški", – teigė D.Remeika.

Ligos protrūkis gali ilgam užverti duris lietuviškos paukštienos eksportui, tad tai ir mūsų augintojų, ūkininkų gerovės ir šalies įvaizdžio klausimas.

Valstybė skirs paramą

Dėl paukščių gripo grėsmės Lietuvos institucijos sunerimo jau metų pradžioje, mat pranešimai apie ligos protrūkius Vakarų Europoje pasipylė pernai gruodį. Žemės ūkio ministras A.Palionis, susitikęs su VMVT direktoriumi D.Remeika ir Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentu Vytautu Tėveliu prevencijai skirtas priemones aptarė dar sausio 10 d.

"Paukščių gripo židiniai kol kas yra ganėtinai toli nuo Lietuvos, tačiau, kita vertus, dar niekada jie nebuvo ir taip arti, – po susitikimo sakė žemės ūkio ministras A.Palionis. – Tad negalime nuvertinti grėsmės, todėl atidžiai stebime situaciją ir, siekdami apsaugoti savo paukštininkystės ūkius ir Lietuvos vartotojus nuo ligos pažeistos paukštienos, imamės visų priemonių. Net ir mažiausias paukščių gripo židinys gali atnešti didelių nuostolių ne tik atskiriems ūkiams, bet ir visam šalies paukštininkystės sektoriui. Ligos protrūkis gali ilgam užverti duris lietuviškos paukštienos eksportui, tad tai ir mūsų augintojų, ūkininkų gerovės ir šalies įvaizdžio klausimas.

Paukščių gripas yra itin pavojingas ir greitai plintantis, galinti atnešti didžiulių nuostolių visam žemės ūkio sektoriui. 2020 m. sausio 1 d. duomenimis, Lietuvoje yra laikoma daugiau kaip 11 mln. naminių paukščių.

"Imamės visų įmanomų prevencinių priemonių, raginu paukštininkus pažvelgti atsakingai į šią situaciją ir apsaugoti savo ūkius, o ministerija tam duos įrankį – Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę, skirtą investuoti į biosaugą", – teigė ministras.

Planuojama, kad paukštininkystės ūkiai nuo kovo 2 d. galės teikti paraiškas paramai gauti pagal KPP programos priemonę "Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius".

Tai nauja priemonė, pagal ją didžiausias prioritetas skiriamas sektoriams, kuriems taikomi papildomi reikalavimai dėl užkrečiamų ligų prevencijos. Iki situacijos Lenkijoje didžiausias dėmesys buvo skiriamas afrikinio kiaulių maro prevencijai.

Manoma, kad visas lėšų poreikis galėtų siekti apie 6 mln. eurų. Ketinama padengti 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, tačiau didžiausia galima paramos suma projektui negalės viršyti 70 tūkst. eurų.

Neramu, todėl saugosi

Paukštininkystės asociacijos prezidentas V.Tėvelis sako, kad Lietuvos įmonės baiminasi galimų paukščių gripo protrūkių, ypač turint omenyje vis dažnėjančius atvejus kaimyninėje Lenkijoje. Vis dėlto, pasak jo, įmonės jau sustiprino biosaugos priemones tam, kad būtų galima išvengti drastiškų nuostolių. VMVT taip pat tvirtina, kad įvedami minimalūs apribojimai iš paukščių laikytojų nepareikalaus papildomų investicijų, nes kiekvienas paukščių laikytojas privalo įvertinti galimą pavojų ir saugoti savo laikomus paukščius nuo šios didelius ekonominius nuostolius atnešančios ligos.

"Žinoma, kad įmonės Lietuvoje baiminasi, kadangi kaimyninėje Lenkijoje per savaitę – keli atvejai, kai atsiranda naujų židinių. Na, tik tiek, kad pastaruoju laiku lyg ir neartėja paukščių gripas Lietuvos link, bet netoli pavasaris, kai paukščiai pradės grįžti iš pietų, ir ta baimė yra, – naujienų agentūrai ELTA teigė V.Tėvelis. – Gali tiesiogiai patekti į prekybos įmonę, gali šalia patekti, o tada atsiranda apribojimai tai įmonei, didžiuliai nuostoliai."

Paukštininkystės asociacijos prezidento teigimu, galimo paukščių gripo protrūkio bijančios įmonės sustiprino biosaugos priemones.

"Atnaujinti pokalbiai su įmonėmis, kad jos suprastų, kad reikia saugotis. Ir persirengti, ir naudotis dezinfekcinėmis priemonėmis, kurios yra. Tiek transportą dezinfekuoti, tiek patiems kontaktuojant su paukščiais ir rankas plauti, ir apavą, ir drabužius persirengti. Mažinti bet kokius kontaktus su kaimynais, kurie laiko nors ir kelis paukščius kieme, – vardijo V.Tėvelis, akcentuodamas, kad kažkokių specialių ir atskirų priemonių, norint apsisaugoti nuo gripo, nėra. – Svarbiausia, kad žmonės suprastų ir laikytųsi šitų biosaugos priemonių."