Pateikė naujausią idėją, kaip skatinti gimstamumą: sumokėtų pradinį būsto įnašą?

Vis daugiau jaunų šeimų vaikus planuoja ne vien širdimi, bet ir skaičiuotuvu.

„Apskaičiuotas, išskaičiuotas, finansiškai atsižvelgta, kad galime. Bet turbūt čia ir limitas. Jau trečias būtų daugoka“, – teigė moteris.

„Mes dabar tokie karjeristai, manyčiau. Ir šiaip, prabanga vaiką išlaikyti. Metams, kiek ten buvo paskaičiuota, 100 tūkst. eurų“, – kalbėjo kita pašnekovė.

Prioritetas – finansinis stabilumas. Tad vaikai keliauja į antrą planą.

„Gal ateityje ir planuoju. Kol kas dar yra didesnių tikslų pasiekti“, – tvirtino moteris.

„Reikia pinigus investuoti, tai irgi nemalonu. Tai jo, kai pradedi skaičiuoti, kiek dar tas vaikas gali kainuoti, tai galvoji – čia būstas ar vaikas“, – tvirtino vaikinas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tokie atidėliojimai Lietuvai kainuoja. Dabar vienai mamai vidutiniškai tenka tik vienas vaikas, kai šalies populiacijai palaikyti reikia bent dviejų.

„Tai nėra tik skaičiai. Tai iš esmės mūsų valstybės ateities klausimas. Nes ateityje didės finansinė našta kiekvienam dirbančiam žmogui“, – teigė Seimo narys (TS-LKD) Laurynas Kasčiūnas.

Politikai klausė gyventojų, kas juos paskatintų susilaukti vaikų.

„Būsto prieinamumo klausimas jauniems žmonėms yra pagrindinė problema“, – tvirtino L. Kasčiūnas.

Laurynas Kaščiūnas / P. Peleckio / BNS nuotr.

„Dabar šeimos sako, kad joms sunku tuo pačiu metu ir nuomotis būstą, ir taupyti pradiniam įnašui“, – aiškino Seimo narė (TS-LKD) Gintarė Skaistė.

Pagalbos ranką dėl įnašo galėtų ištiesti pati valstybė.

„Uždėtų pradžioje pradinį įnašą už jauną šeimą, o jauna šeima pradėtų grąžinti tą pradinį įnašą valstybei tik po 5–8 metų“, – siūlė G. Skaistė.

„Gal kažkiek ir duotų minimalių rezultatų, bet reikia kur kas daugiau daryti“, – įsitikinusi vilnietė.

Paramos iš valdančiųjų nežinia, ar bus. Jau dabar šis projektas užstrigęs svarstymo stadijoje Seime. Dalis politikų sako, kad toks variantas padės tik turtingiesiems.

„Mes kažkodėl norim padaryti visus lietuvius privatininkais. Tie, kas gyvena nuo algos iki algos, na, tikrai, net valstybei sumokėjus įmoką, tikrai niekados to nuosavo būsto neturės“, – kalbėjo Seimo narys (LSDP) Algirdas Sysas.

Algirdas Sysas / Ž. Gedvilos / ELTOS nuotr.

„Dirbu individualiai, mano vyras taip pat. Mes neturime galimybės paimti paskolos būstui. Tai yra didžiausia problema“, – kalbėjo moteris.

Anot valdančiųjų, reikia sprendimo, kuris tiktų visiems. Tai reiškia ir tiems, kurie paskolos tiesiog negali gauti.

„Savivaldybinio būsto plėtra, kuri galėtų konkuruoti su privačiu“, – siūlė A. Sysas.

„Jaunai šeimai tam tikrą laikotarpį, kol įsikuria ir t. t., būtų suteiktas municipalinis būstas. Tai apie tai turbūt reikės vėl iš naujo pradėti kalbėti“, – svarstė Seimo narė (LVŽS) Ligita Girskienė.

Magnific.com nuotr.

Apklausoje dalyvavę žmonės įvardijo ne tik būsto prieinamumo problemą.

„Bendra infrastruktūra, darželiai, mokyklos, kad būtum užtikrintas, jog rasi ir nereikės kojos ir rankos parduoti“, – vardijo vyras.

Dabar ikimokyklinis ugdymas užtikrinamas nuo dvejų metų. Konservatoriai siūlo garantuoti vietą darželiuose jau pusantrų metų sulaukusiems vaikams.

„Svarbu užtikrinti bent kažkokia apimtimi tą galimybę, nes tikrai ne visi gali ir auklę samdyti. Kitų seneliai arba patys aktyviai dirbantys, arba fiziškai labai nutolę“, – pabrėžė Seimo narė (TS-LKD) Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Vienų metų amžiaus vaikų Lietuvoje – apie 19 tūkstančių. Dalis jų jau dabar lanko darželius.

„Nuo vienų metų privačiame ar kažkuriame kitame sektoriuje lanko apie 7 tūkst. vaikų. Kitaip tariant, yra ta imtis vaikų ir šeimų, kurios norėtų pasinaudoti tokia galimybe“, – aiškino R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Turėtų pirmiausia atsirasti lopšelių-darželių, kurie galėtų priimti tuos vaikus. Tada būtų galima kalbėti apie ankstinimą“, – teigė A. Sysas.

Vilniaus savivaldybė tokią galimybę suteikia, nes vietų darželiuose atsiranda būtent dėl mažėjančio gimstamumo.

„Nuo rugsėjo atidarome apie 80 tokių grupių vaikučiams nuo 1 iki 2 metų ir dar turime 133 laisvas vietas“, – pasakojo Vilniaus vicemerė Donalda Meiželytė.

Donalda Meiželytė / L. Balandžio / BNS nuotr.

Pokyčiams dėl ankstyvojo ugdymo reikėtų apie 40 mln. eurų iš valstybės biudžeto.

Dar apie 150 mln. eurų siūloma skirti didesnėms vaiko priežiūros išmokoms.

Pirmaisiais mėnesiais jos siektų net 100 proc. gaunamų pajamų.

„Tiems tėvams, kurie pasirenka dvejų metų laikotarpį, pirmaisiais metais būtų 70 proc. pajamų į rankas, antraisiais – 50 proc. Tai leistų šiek tiek amortizuoti tuos finansinius kaštus, kurie atsiranda drauge su vaiku“, – aiškino G. Skaistė.

Siūlymai, kaip tikimasi, galėtų įsigalioti po metų ar dvejų.

Per pastaruosius trejus metus panašių įstatymų projektų, vienaip ar kitaip susijusių su gimstamumo didinimu, būta bent 100. Vis dėlto didžioji jų dalis lieka nepriimta.

„Bus padarytas tas, tas ir tas, o po to nepadaro. Taip sakant, karti tiesa yra geriau už saldų melą“, – apibendrino A. Sysas.