– Pradėkime nuo to, kad šiuo metu įstatyme numatyta, jog žmogus, norintis išeiti iš antrosios pakopos pensijų sistemos, gali išsiimti visas lėšas. Į kieno sąskaitą bus pervedamos tos lėšos?

– Na, pirmiausia ta galimybė atsiranda, kurios iki šiol nebuvo. Pirmiausia tikriausiai reikėtų įsivertinti, ar iš viso man reikia tas lėšas pasiimti ir kodėl aš jas turiu pasiimti, nes kaupti pensijai poreikis niekur nedingsta. Tikrai manome, kad dauguma gyventojų ir toliau kaups lėšas. Bet tam žmogui, kuris apsispręs pasiimti, tikrai reikėtų įsivertinti keletą dalykų. Pirmiausia šiandien yra tokia galimybė, kad žmogus gali pasirinkti bet kurią sąskaitą, į kurią būtų pervesti pinigai. Ir šitoje vietoje matome grėsmę, nes sukčiams tai yra tiesiog terpė veikti ir bandyti žmogų apgauti, kažkaip jį nukreipti ne ta linkme ir paskambinus pažadėti tą sąskaitą, kuri tikriausiai bus ne žmogaus.

– Tai jeigu žmogus nusprendė atsiimti visas sukauptas lėšas, jis gali nurodyti bet kokią sąskaitą, į kurią turėtų būti pervesti pinigai?

– Taip.

– O jeigu žmogus nusprendžia likti ir išsiimti galbūt tik 25 proc. lėšų, bet jis toliau kaupia, tuos 25 proc. taip pat gali bet kur?

– Ne, kiek kitaip. Mes kalbame apie tą situaciją, kad tu gali pasiimti dalį – 25 proc. Taip pat yra įstatyme numatyti tie atvejai, kai žmogus suserga sunkiai ar panašiai – tik į žmogaus sąskaitą. Čia sakome, kad tikrai sistema yra sutvarkyta ir žmogus gali pasirinkti tik savo sąskaitą. O per tą vadinamą dviejų metų langą galbūt buvo kažkaip politikų pražiūrėta, ne iki galo įvertinta institucijų, ir dabar yra sudaryta situacija tokia, kad žmogus gali pasirinkti bet kurią sąskaitą – nebūtinai savo vardu. Ir matome tikrai kaip grėsmę, kuri gali pasisukti ne pačia geriausia linkme. Šitą dalyką dar turime tikrai laiko pataisyti.

– Ar yra kažkokių instrumentų, kaip būtų galima tai taisyti šiuo atveju? Na, net jeigu ir liktų leidimas pervesti į bet kurią sąskaitą, ar bankai ketina kažką dėl to daryti, kažkaip informuoti galbūt vartotoją, kad jūs pervedate ne į savo sąskaitą pinigus, būkite budrūs ir panašiai?

– Na, tikrai kaip ir iki šiol, taip ir per reformą, per tą vadinamą langą, bankai darys ir dės visas pastangas, kad užtikrintų ir apsaugotų gyventoją. Bet čia, aišku, pasirinkimą turime kiekvienas ir atsakingi esame kiekvienas. Šitoje vietoje gal irgi yra pora tokių žinučių, kurias būtų gerai patransliuoti gyventojams. Pirmiausia, tikrai negalėsite pasiimti visos sukauptos sumos. Apie 30–40 proc., priklausomai nuo jūsų situacijos, „Sodra“ išskaičiuos, ir ta dalis bus pervesta į „Sodrą“. Aš tikrai galėsiu pasiimti mažesnę sumą, negu matau savo pensijų sąskaitoje. Gal dalį žmonių privers persigalvoti, bet jeigu neprivers persigalvoti, tada – nepasiduoti kažkokiam skambučiui, kuris staiga žadėtų: „Aš tau padarysiu, kad tau visą sumą pervestų.“ Tikrai nebus. 30–40 proc. mažesnė suma negu jūsų sukaupta. Nepasitikėti kažkokiais kitais skambučiais, įsivertinti, pasiskaičiuoti ir tik tada priimti sprendimą. Kita situacija yra tokia, kad gali kažkas paskambinti žmogui ir sakyti: „Aš padarysiu greitai, kad čia ir dabar gautum pinigus.“ Vėlgi yra netiesa, nes įstatymai priimti taip, kad yra kas ketvirtį renkami prašymai ir pasibaigus kalendoriniam ketvirčiui jie yra išmokami. Yra taip, kad išmokėjimai per metus bus tik keturi – balandžio pradžioje, liepos pradžioje, spalio pradžioje, na, ir po to kitų metų – 2027 metų – pradžioje. Jeigu kas nors skambintų ar žadėtų kitaip, netikėkite, tikrai taip nebus. Yra kas ketvirtį ir apie 30–40 proc. mažiau, negu aš matau savo sąskaitoje.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tos nišos sukčiams, kurios atsiranda, gal užakcentuokime. Pirma – kad visi pinigus norintys pasiimti galės pasakyti bet kokią sąskaitą. Čia jau reikėtų būti atsargiems, ar ne? Toliau – kad ne visi pinigai bus išmokami: dalis, kuri yra sukaupta, atiteks „Sodrai“. Dar vieną sakėte – apie laiką, ar ne?

– Kad tik pasibaigus kalendoriniam ketvirčiui, tik tada visos bendrovės išmokės tiems žmonėms, kurie prašymą pateiks.

– Jokių pagreitinimo nėra?

– Tikrai nėra.

– Čia tos pagrindinės nišos, ar dar kažką įžvelgtumėte?

Nepasiduoti kažkokiam skambučiui, kuris staiga žadėtų: „Aš tau padarysiu, kad tau visą sumą pervestų.“ 

– Sakyčiau, iš to pirminio sukčiavimo, tokio tiesioginio, yra pagrindinės. Aišku, jau apstu internete įvairiausių grupių, patarėjų, tokių investavimo sukčių, kurie gal ne iki galo tiesą pasako: „Tu man duok pinigų ir aš tau padėsiu suinvestuoti. Aš žinau geriausias grąžas, kur pinigai augs“ ir panašiai. Vėlgi, ant tokių dalykų nepasimauti, nes tikrai aukso kalnų niekas negali jums pažadėti. Sukaupia daug tas žmogus, kuris kaupia nuolat, reguliariai, po nedaug. Todėl savo pensijų sąskaitose tie, kas kaupia 15–20 metų, mato pakankamai solidžias sumas. Jeigu aš tų pinigų neliesiu, per likusius 20 metų tie pinigai išaugs du, tris ar keturis kartus – bet ne per metus ir ne bet kur.

– Dabar dar grįžtame prie apklausų. Jūsų banko apklausos ką rodo? Kokia dalis gyventojų vis dėlto būtų linkusi pasitraukti iš antros pakopos pensijų?

– Na, tos apklausos tikrai yra įvairios ir rezultatai įvairūs. Faktiniais duomenim mes pasižiūrime visada į Estiją. Estijoje pačioje pradžioje buvo apie 20 proc., kurie pasitraukė. Estijoje yra toks nuolatinis langas, dabar tas skaičius yra pasiekęs arti 40 proc. Na, o tos apklausos tikrai yra įvairios ir priklauso nuo to, kaip klausimą suformuluosi. Bet Lietuvos banko scenarijus yra 40 proc. žmonių. Mūsų prognozės – irgi apie 40 proc. žmonių. Estijos pavyzdys rodo. Bet sąlygos pas mus yra griežtesnės iš tos pusės, kad išskaičiuojama pinigų daugiau, negu buvo Estijoje. Kuomet žmogus pamatys, kad jam yra 30–40 proc. mažiau, aš manau, kad privers žmogų susimąstyti, ar tikrai nori tos pinigų sumos atsisakyti.

– Nes tiesiog neteksime tų pinigų.

– Taip.