Šią savaitę pinigus prarado vilnietė senjorė – 8 tūkst. eurų atidavė asmeniui, kuris telefonu prisistatė banko darbuotoju. Specialistai atkreipia dėmesį, kad aukomis tampa ne tik vyresnio amžiaus žmonės.

„Rusakalbiai yra labai pažeidžiama grupė. Kadangi rusų kalba jiems patogiausia, ja dažnai naudojasi ir sukčiai“, – teigė pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro direktorė Eglė Lukošienė.

Be to, rusakalbiai dažnai neseka lietuviškų naujienų, todėl perspėjimai jų nepasiekia. Tiems, kurie informaciją vis dėlto seka, specialistai primena, į ką būtina atkreipti dėmesį. Pastaruoju metu žmonės dažnai medžiojami dirbtinio intelekto sugeneruotomis svetainėmis. Netikrą puslapį gali išduoti pasenusios žinutės, netaisyklinga kalba, neveikiančios funkcijos ar neaktyvios nuorodos į privatumo politiką.

Kokia tikimybė pakliūti į netikrą puslapį, jei banko pavadinimą įvedate per „Google“?

„Jeigu sukčius sumoka už reklamą „Google“, netikra svetainė gali būti rodoma aukščiau nei tikroji. Tokiu atveju žmogus paspaudžia pirmą nuorodą ir patenka į pavojų. Geriausia visada įvesti tikslų banko adresą rankiniu būdu. Jei jau ieškote per „Google“, būtinai pasitikrinkite, ar puslapis tikrai tikras“, – aiškino „Surfshark“ IT saugumo vadovas Tomas Stamulis.

Ar galima apskųsti banką, jei, žmogaus nuomone, jis,kaip paslaugų teikėjas, tinkamai neapsaugojo?

„Skundą reikėtų teikti Lietuvos bankui, kuris prižiūri komercinius bankus. Visų pirma būtina kreiptis į patį banką – galbūt dar įmanoma sustabdyti mokėjimą. Tai šitą pirmiausiai reikėtų daryti“, – sakė vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovė Dalia Malinauskienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Apie sukčių skambučius, žinutes, netikrus puslapius ar pavojingas nuorodas prašoma pranešti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui. Tokios nuorodos yra blokuojamos. Pastaruoju metu sparčiai padidintos darbų apimtys.

„Anksčiau per mėnesį užblokuodavome apie tūkstantį, dabar šis skaičius siekia apie tris tūkstančius per mėnesį“, – teigė Nacionalinio kibernetinio saugumo centro direktorius Antanas Aleknavičius.

Nors policijos departamentas teigia, kad liepa, palyginti su birželiu, buvo kiek ramesnė, akivaizdu, kad žmogus po kontakto su sukčiumi gali likti visiškai be nieko.

Valstybės kontrolė nusprendė patikrinti, kaip nuo elektroninių nusikaltimų saugosi pačios institucijos ir įmonės, pavaldžios ministerijoms ir savivaldybėms.

„Problemų yra – veiksmų koordinacija silpna, vis dar trūksta bendro požiūrio, kaip kovoti su grėsmėmis,“ – kalbėjo Valstybės kontrolės srities analitikė Evelina Rimašė.

Anot Valstybės kontrolės, per pastaruosius penkerius metus padėtis šiek tiek pasikeitė – pareigūnai gauna daugiau mokymų, stiprėja jų gebėjimai tirti tokius nusikaltimus.

„Modernizuojamos ir įkalinimo įstaigos – tai svarbu, nes nemažai sukčiavimų vykdoma iš jų“, – tvirtino E. Rimašė.

„Ypač pavojingas laikas – savaitgaliai. Įmonės nukenčia dažniau, nes žino, kad savaitgalį IT specialistų nebus. Jei nusikaltėlis įsilaužia penktadienį, turi visą savaitgalį“, – aiškino T. Stamulis.

Praėjusiais metais Lietuvos gyventojai ir įmonės dėl elektroninių sukčiavimų prarado daugiau nei 17 mln. eurų. Bandymų išvilioti pinigus buvo dvigubai daugiau – jų bendra suma siekė net 35 mln. eurų.

Nuo šiol atsiranda dar vienas saugiklis – pradeda veikti bendra nacionalinė platforma.

„Svarbiausios institucijos t. y. kibernetinio saugumo subjektai turės pranešti apie incidentus, ko iki šiol nebuvo“, – sakė E. Rimašė.

Vien Vilniaus policija nuo praėjusių metų balandžio pradėjo daugiau nei 200 ikiteisminių tyrimų. Policija primena – nuo liepos Vilniuje prasidėjo ir iki vasaros pabaigos tęsis prevencinė iniciatyva „Kava su pareigūnu“. Gyvų susitikimų metu daugiausia dėmesio skiriama telefoniniams ir kitiems sukčiavimams. Susitikimų vietos skelbiamos oficialioje policijos svetainėje.