Būklė – kritinė

LSA ir asociacija „Lietuvos keliai“ kreipėsi į Lietuvos Seimą ir Vyriausybę su prašymu, kad planuojant 2023-iųjų valstybės biudžetą būtų tinkamai įvertinta kritinė šalies kelių būklė ir augantis remonto, infrastruktūros ir naujų projektų finansavimo poreikis.

Anot M.Sinkevičiaus, asociacijos atsižvelgė ir į situaciją, kurioje dėl karo Ukrainoje ir augančių energijos išteklių kainų yra valstybė.

„Siūlome sprendimus, kaip pritraukti papildomą finansavimą, ir raginame sutelkti politinę valią, kad suplanuotos reikalingos iniciatyvos neliktų tik popieriuje“, – sakė LSA prezidentas.

„Lietuvos kelių“ vadovas Šarūnas Frolenka atkreipė dėmesį, kad, nesiėmus problemų spręsti nedelsiant, lėšų poreikis ateityje gerokai padidės.

„Jeigu kelias laiku neremontuojamas, vėliau tenka imtis kapitalinių darbų, o išlaidos tam pačiam ruožui sutvarkyti gali išaugti kelis ar net keliolika kartų“, – akcentavo Š.Frolenka.

Anot jo, dėl to, kad, oficialiais duomenimis, jau net beveik 40 proc. krašto kelių neatitinka dangos kokybės reikalavimų, kaltas ilgalaikis per mažas finansavimas šiai strateginės svarbos šalies infrastruktūrai.

2015 m. už 1 mln. eurų buvo galima nutiesti 3,26 km kelio, o 2022 m. – tik 2,34 km.

Fondas vėluos?

Užtikrinti papildomą finansavimą šalies kelių infrastruktūrai Vyriausybės plane numatyta priemonė – įsteigti plėtros fondą.

Asociacijos palaiko tokį siūlymą ir mano, kad fondą sukurti yra būtina gelbėjant šalies kelių infrastruktūrą nuo tolesnio nuosmukio.

„Prašome Susisiekimo ministerijos, kad fondas būtų sukurtas kuo greičiau. Kreipiamės ir į Seimo Ekonomikos, Biudžeto ir finansų, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetus – užtikrinti fondo kūrimo parlamentinę kontrolę“, – teigiama LSA ir „Lietuvos kelių“ rašte valstybės institucijoms.

Pasak M.Sinkevičiaus, pagal Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą šis infrastruktūros plėtros fondas turi būti įsteigtas šiemet, tačiau akivaizdu, kad sprendimo įgyvendinti numatytu laiku nepavyks.

Š.Frolenka pritarė, kad fondą sukurti labai svarbu, tačiau, kol jis pradės veikti, keliams finansuoti 2023 m. valstybės biudžete verta numatyti ne mažiau kaip 900 mln. eurų.

„Tokio lygio finansavimas padėtų atsverti infliaciją ir neleisti šalies keliams toliau prastėti“, – tvirtino kelių statybos įmones ir mokslo įstaigas vienijančios asociacijos vadovas.

Įvardijo poreikius

Pastarąjį dešimtmetį finansavimas kelių sektoriui, įvertinus infliaciją ir realią perkamąją galią, nuolat mažėja.

Mažėjantį finansavimą rodo ir skiriamo biudžeto santykis su valstybės pajamomis iš degalų akcizo, kuris pastaruoju metu siekia tik 60 proc. surenkamos sumos.

2015 m. už 1 mln. eurų buvo galima nutiesti 3,26 km kelio, o 2022 m. – tik 2,34 km (30 proc. mažiau).

LSA duomenimis, su kelių infrastruktūra susijusių investicijų poreikis iki 2030 m. siekia beveik 2 mlrd. eurų. Prognozuojant būsimus galimus reiškinius ir darant prielaidą, kad sąlygos iš esmės nesikeis, ekspertų skaičiavimais, realus investicijų poreikis iki šio dešimtmečio pabaigos sieks apie 3 mlrd. eurų.