Priklausomi nuo vartojimo

Pagal Tarptautinį mokesčių konkurencingumo indeksą (International Tax Competitiveness Index, 2025 m.), Lietuva užima 5-ąją vietą iš 38 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių. Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto docento Evaldo Stankevičiaus, tai rodo, kad mūsų mokesčių sistema laikoma viena konkurencingiausių pasaulyje – paprasta, aiški ir palanki verslui.

Pelno mokestis Lietuvoje siekia 15–16 proc., kai EBPO vidurkis – 24,2 proc., įmonės gana greitai atgauna investicijas į ilgalaikį turtą. Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad pagal struktūrą didžiausią svorį Lietuvoje sudaro netiesioginiai mokesčiai – pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir akcizai, kurie kartu sudaro apie 11,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kai ES vidurkis – apie 13 proc.

„Lietuvos mokesčių struktūra rodo, kad Lietuva remiasi mažesne bendra mokesčių našta, tačiau jos pajamų šaltiniai labiau priklauso nuo vartojimo, o ne nuo tiesioginių ar turto mokesčių. Tokia sistema konkurencinga investicijoms, bet riboja viešųjų finansų tvarumą ir didina jautrumą ekonomikos ciklams, ypač kai vartojimas mažėja“, – aiškina E. Stankevičius.

„Čia ir turime paradoksą – Lietuva turi vieną konkurencingiausių mokesčių sistemų pasaulyje, tačiau surenka vienas mažiausių mokesčių sumas Europoje“, – pabrėžia jis.

Pagal EBPO 2024 m. duomenis, 2022 m. mokesčių ir privalomų socialinių įmokų santykis su BVP Lietuvoje siekė 31,6 proc., palyginti su 34 proc. EBPO vidurkiu. Eurostato duomenimis, 2023 m. ES vidurkis buvo dar aukštesnis – 40 proc. BVP. Šie skaičiai rodo, kad Lietuva priskiriama prie mažesnės mokesčių naštos šalių, esančių gerokai žemiau ES vidurkio. E. Stankevičiaus teigimu, toks derinys – aukštas konkurencingumo reitingas ir žemas surinkimo efektyvumas – atskleidžia struktūrinį disbalansą tarp teorinės mokesčių sistemos kokybės ir jos praktinio taikymo.

Skaičiai rodo, kodėl net ir esant konkurencingai mokesčių sistemai, biudžete vis dar trūksta pajamų – reikšminga ekonominės veiklos dalis vyksta už oficialios apskaitos ribų.

Kas penktas euras – be mokesčių

Šešėlinė ekonomika – dar vienas Lietuvos skaudulys. Pagal EBPO 2025 m. vertinimą, šešėlinė ekonomika Lietuvoje vis dar siekia apie 20 proc. BVP – beveik dvigubai daugiau, nei deklaruoja valstybės institucijos.

„Valstybės duomenų agentūros skaičiavimais, 2023 m. šešėlis sudarė tik 8,3 proc. BVP, tačiau Lincės universiteto profesoriaus Friedricho Schneiderio vertinimu – realiai net 21,5 proc. Vadinasi, kas penktas euras Lietuvoje cirkuliuoja be mokesčių, – teigė E. Stankevičius. – Pagal kasmetinę studiją, matuojančią šešėlį (SSE Riga „Shadow Economy Index“), 2024 m. šešėlis Lietuvoje sudarė 24,7 proc. BVP, Latvijoje – 21,4 proc., Estijoje – 19,5 proc. Tai rodo, kad Lietuva tarp Baltijos šalių turi didžiausią šešėlio dalį, nors 2024 m. ji ir mažėjo.“

„Šie skaičiai rodo, kodėl net ir esant konkurencingai mokesčių sistemai, biudžete vis dar trūksta pajamų – reikšminga ekonominės veiklos dalis vyksta už oficialios apskaitos ribų“, – teigė KTU ekonomistas.

PVM skylė – 1 mlrd. eurų?

Remiantis nepriklausomos JAV ne pelno organizacijos „Tax Foundation“, analizuojančios mokesčių sistemas ir ekonominę politiką, 2025 m. duomenimis, Lietuva pagal vartojimo mokesčių efektyvumą užima tik 25-ąją vietą iš 38 EBPO šalių, o viena iš priežasčių – siaura PVM bazė: faktiškai apmokestinama tik 57,7 proc. galutinio vartojimo, kai EBPO vidurkis – 65 proc.

„Aukštas PVM registracijos slenkstis – 45 tūkst. eurų per metus – išstumia iš sistemos tūkstančius smulkių verslų, mažindamas fiskalinį matomumą. Pagal Europos Komisijos (EK) 2024 m. duomenis, Lietuvos PVM atotrūkis tebėra dvigubai didesnis už ES vidurkį“, – sakė E. Stankevičius.

EK duomenimis, 2022 m. Lietuva prarado 1,24 mlrd. eurų nesurinkto PVM, o PVM atotrūkis siekė 14,6 proc., kai ES vidurkis – 6,9 proc. Ekonomisto teigimu, Lietuva surinko tik 85,4 proc. teorinio PVM potencialo.

„Latvija per pastaruosius metus sumažino PVM atotrūkį nuo 13,3 proc. (2018 m.) iki 5,0 proc. (2022 m.), Estijoje atotrūkis siekia 4–6 proc., o Lenkija sumažino atotrūkį nuo 23,9 proc. 2015 m. iki 6,9 proc. 2024 m.“, – statistika dalijasi E. Stankevičius.

„Tokia siaura PVM bazė, aukštas registracijos slenkstis ir ribotas duomenų integravimas Lietuvoje – esminės kliūtys efektyviam vartojimo mokesčių surinkimui“, – apibendrina jis.

Be to, dar 2024 m. EK pabrėžė, kad daugelyje valstybių narių, įskaitant Lietuvą, didelį PVM atotrūkį lemia ribotas skaitmeninio ataskaitų teikimo ir e. sąskaitų faktūrų sistemų naudojimas.

„Kol kaimynai problemą sprendžia technologijomis, Lietuva – vis dar svarsto. Jau aišku, kad neįmanoma vienu metu turėti labai žemų tarifų, siaurą vartojimo bazę, aukštą surinkimo efektyvumą ir žemą nelygybę – bent vieną iš šių elementų būtina koreguoti, kad sistema išliktų tvari tiek ekonominiu, tiek socialiniu požiūriu“, – įsitikinęs KTU ekonomistas.