Nerandantys darbo nesibaido padirbėti nelegaliai

Vėluojant nedarbo išmokoms Darbo biržos klientai skaičiuoja augančias skolas, o praradusieji viltį sulaukti valstybės paramos pildo nelegalių darbininkų gretas, rašo Panevėžio dienraštis „Sekundė“.

Darbo sumažėjo

Nuo seno panevėžiečiams gerai žinomoje vadinamojoje nelegalioje darbo biržoje Ukmergės g. gale kas rytą susirenka mažiausiai dešimt laikino uždarbio ieškančiųjų - be cento kišenėje ir prislėgti vargu ar kada pasibaigsiančių skolų.

„Gerai, jei per savaitę dvi dienas gauni darbo, o būna, kad ir nė vienos. Prasėdi čia nuo 7.30 iki 11 val. ir spūdini namo pirštų griaužti, nes valgyti nusipirkti nėra už ką“, - pasakojo ilgametę nelegalaus darbininko patirtį turintis Raimundas. Staliaus amatą išmanantis vyriškis pripažįsta nuolatinį darbą turėjęs prieš trylika metų.

Pasak „biržos“ pavėsinėje susėdusių vyrų, prieš septynerius metus tokių kaip jie apie šimtą susirinkdavo ir visi dirbti išvažiuodavo, dabar būna dienų, kai laimė nenusišypso nė vienam iš dešimties.

Darbdaviai šykštūs

Ne pirmą kartą nelegalioje biržoje apsilankantys darbdaviai nesirenka: nors vienai dienai pajamas pasiūlo jau pažįstamiems darbininkams.

Gyvomis prekėmis bedarbiai pasijunta sulaukę dar nematyto žmogaus.
„Nužiūri, kuris stipresnis, daugiau sveikatos turi, o gal ima gražesnį“, - vyrai dar neperprato įdarbinimo kriterijų.

Nemaža konkurencija vis dėlto jiems nesutrukdo nuoskaudą dėl nenusisekusio gyvenimo numalšinti stipresniu gėrimu. Tokį atsipalaidavimo būdą išduoda ne nuo vieno bedarbio sklindantis kvapas.
Vyrai su nostalgija mena dar praėjusią vasarą, kai per dieną užsidirbdavo 70-100 Lt.

Vienas pasakojo už visą dieną dengtą stogą iš darbdavio gavęs net 250 litų atlygį.

Dabar apie tokį uždarbį niekas nedrįsta svajoti. Nelegalūs darbininkai džiaugiasi su darbdaviais suderėję bent 40 litų už dieną. Kartais pasitenkina ir 20 litų.

„Dabar žmonės šykštūs. Kiekvienas kapeikėlę taupo. Nenori mokėti, todėl visokių priekabių ieško, esą blogai darbas padarytas. Čia ne gyvenimas, tik egzistavimas. Svajonėmis esame sotūs“, - guodėsi vyrai.

Moterys nepopuliarios

Raimundas neslepia kartą buvęs ir apmulkintas. Visą dieną rinkęs akmenis atlygio taip ir negavo - į Panevėžį parvežęs darbdavys paprašė truputį luktelėti, kol pinigus atvešiąs.

„Veža iki šiol. Toks kitą kartą čia nesirodys, vietoj savęs kitą pasiųs darbininko ieškoti“, - tikino Raimundas.

Pasirodančių darbdavių kartu su vyrais vakar laukė ir penkiasdešimtmetė moteris.

„Jau antra diena neišvažiuoju dirbti. Dvi moteris pasiėmė į sodus ravėti, manęs - ne“, - apgailestavo bedarbė.

Ravėti ir šieną grėbti - moterims dažniausiai siūlomi darbai. Pašnekovė tvirtina nesanti išranki - sutiktų ir akmenis rinkti.

„Teko sukasti velėna apaugusį didžiulį daržą. Ten geros vyriškos jėgos reikia. Visą dieną dirbau, sumokėjo 40 litų“, - mano per mažai buvusi įvertinta nelegali darbininkė.

Nė vienas iš jų nėra prisiregistravęs Darbo biržoje. Aiškina tiesiog negalintys gaišti laiko.
„Gerai būtų, jei užtektų ten apsilankyti kartą per keturis mėnesius. Bet kas mėnesį, kaip dabar - nesąmonė“, - piktinosi bedarbiai.

Varo į gatvę

Nuolatinių pajamų nebegali tikėtis ir Darbo biržos klientai. Nedarbo išmokos vėluoja dvi tris savaites. Atlyginimų laiku nesulaukia ir patys darbuotojai.

„Vėluoja ir nedarbo išmokos, ir darbo užmokestis, ir atostoginiai. Atlyginimai už birželį darbuotojams tik liepos antroje pusėje sumokėti“, - pasakojo Panevėžio darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Audronė Biguzienė.

Be pragyvenimo šaltinio likę bedarbiai pasipiktinimą išlieja Darbo biržos specialistams. Vieni guodžiasi neturintys iš ko mokėti paskolų už būstą, kiti grasina atleisti Darbo biržos darbuotojus, treti varo juos į gatvę ieškoti pinigų.

„Visokių reakcijų sulaukiame. O ką žmogui daryti, jei spaudžia bankas, mokesčiai už butą nemokėti, o dar vaikui reikia įdėti pinigų į ekskursiją. Dėl tokio gyvenimo bet kuris pultų į neviltį“, - pripažįsta A.Biguzienė.

Skęsta skolose

Jau du mėnesius iš 420 litų besiverčiančiai panevėžietei Laimai Matulienei kiekviena uždelsta pašalpos gavimo diena varo neviltį. Nuosavame namelyje gyvenanti moteris džiaugiasi bent jau tuo, kad nereikia mokėti milžiniškų mokesčių už būsto išlaikymo.

„Iš ko bedarbiui gyventi, jei pašalpa vėluoja. Lieka tik skolintis. Baisu“, - kalbėjo L.Matulienė.

Panevėžietė Ilona Samulionienė pasakojo 750 litų nedarbo išmokos už birželį sulaukusi tik prieš trejetą dienų.

„Skolinausi iš pensininkės mamos. Telefonu jau gaunu pranešimus už paslaugas skolas susimokėti. Nežinau, ką reikės daryti, jei ir toliau pašalpos vėluos“, - prisipažino L.Samulionienė.
Savarankiškai pabandžiusi ieškotis darbo ji įsitikino: Panevėžyje vyresnei nei keturiasdešimties metų moteriai įmanoma tik laikinai įsidarbinti slauge.

„Net barmene kavinėje netikčiau - anglų kalbos reikalaujama“, - teigė I.Samulionienė.

Faktai

Panevėžio darbo biržoje dabar įregistruota 13001 bedarbis. Pernai tuo pačiu laiku - 3553.

Siūlomos 35 laisvos darbo vietos, pernai tuo pačiu laiku - 350.
Per mėnesį Panevėžio darbo birža 5000 bedarbių išmoka 3 mln. 126 tūkst. litų nedarbo išmokų.

Vidutinė nedarbo išmoka siekia 665,65 lito.

Didžiausią - 1041,60 Lt - išmoką gauna apie 700 be pragyvenimo šaltinio likusių panevėžiečių.

Dešimt panevėžiečių verčiasi iš minimalios - 350 litų - bedarbio pašalpos.

Nelegalų daugėja

Gintaras Čepas
Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus vadovas

Sunkmečiu daugėja nelegalaus darbo atvejų, nes verslas traukiasi į pogrindį. Per šiuos metus mūsų inspektoriai atliko 67 nelegalaus darbo patikrinimus. Už nelegalų darbą 28 asmenims surašyti protokolai. Už vieną nelegaliai dirbantį asmenį darbdaviui gresia bauda nuo 3000 iki 10000 Lt. Nelegaliai dirbantis asmuo laikomas silpnąja puse ir jam bauda nėra numatyta. Toks darbininkas neturi socialinių garantijų ir atsitikus nelaimei gali labai nukentėti. Yra buvęs ne vienas atvejis, kai nelegalus darbuotojas susižalojo ar net žuvo.

Nevėlavo tik trijose

Birutė Balynienė
Lietuvos darbo biržos atstovė spaudai

Lietuvos darbo birža už birželį buvo įsiskolinusi 22 mln. litų. Šiomis dienomis pinigai turi būti pervesti. Nedarbo išmokos nevėlavo tik trijose iš 46 šalies darbo biržų - Kelmėje, Švenčionyse ir Pakruojyje. Didžiausi įsiskolinimai tų, kuriose didžiausias nedarbo lygis.

Nedarbo išmokos vėluoja nebe pirmą kartą, tačiau ne dėl Darbo biržos kaltės. Mes esame tik vykdytojai ir džiaugiamės, kad vis dar suranda lėšų išmokoms, nors ir vėluojančioms.

Lietuva neišvengiamai susijusi su didėjančia pasaulio ekonomikos krize. Darbdaviai kalba, kad sunkmetis kol kas palietęs tik statybų sektorių, o tikroji krizė laukia tik po metų.