Bankai skelbia, kad 2013-aisiais penktadaliu padaugėjo pasirinkusiųjų taupyti trečios pakopos pensijų fonduose. Esą tam turėjo įtakos valdžios nepastovi politika ir visuomenėje kilusios dvejonės dėl antrosios pakopos pensijų fondų perspektyvų.

Pasirinkusieji trečios pakopos pensijų fondus lėšas kaupia savanoriškai ir patys nusprendžia, kada ir kiek pinigų įnešti.

„Pokrizinis laikas buvo atbaidęs nuo investavimo ir aktyvesnio kaupimo. Aišku, po antros pakopos reformos žmonės vėl sprendė, kad kaupimas svarbu ir kad tai yra sritis, kurioje reikia pačiam šiek tiek pasigilinti ir kažką daryti“, – sako „DNB Investicijų valdymo“ generalinis direktorius Šarūnas Ruzgys.

Kalbėdamas apie trečią kaupimo pakopą, jis pabrėžia, kad nereikėtų tikėtis, jog senatvėje pakaks tik šių pinigų.

„Jeigu žmogus automatiškai kaupia „Sodroje“, kažkiek prisideda antroje pakopoje, tiesiog gaus tam tikrą pensiją. Tuo metu trečia pakopa yra tik papildomas dalykas, jis jokiu būdu nepakeičiantis ir dažniausiai net ir pirmą, ir antrą pakopą kartu sudėjus, na, nebūtų galima taip drąsiai tikėtis, kad tos pajamos bus tokios, kurių pakaktų“, – pastebi Š. Ruzgys.

Anot jo, gyventojai, kurie gauna didesnes pajamas, turėtų atkreipti dėmesį į papildomus kaupimo būdus, o trečia pakopa – tik vienas iš jų. Specialistas pažymi, kad šiuo metu pastarasis kaupimo būdas skatinamas mokesčių lengvatomis.