Mokesčių reformos: ką kitąmet būtinai turi padaryti valdantieji?

2019-ieji – rinkimų metai. Vasario–kovo mėnesiais vyks savivaldybių tarybų rinkimai, gegužės–birželio mėnesiais – rinkimai į Europos Parlamentą, gegužę kandidatai kausis dėl prezidento posto. Kai kurių politologų teigimu, vienintelis būdas rinkimuose Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai kažko pasiekti – itin jautrus 2019-ųjų biudžetas.

2019 metais į valstybės ir savivaldybių biudžetus planuojama surinkti 11,158 mlrd. eurų pajamų ir numatyta 12,025 mlrd. eurų išlaidų, tad deficitas išaugs iki 867 mln. eurų. Nors valstybės biudžeto rodikliai išlieka deficitiniai, vyriausybė pabrėžia, kad visų viešųjų finansų balansas jau kitąmet planuojamas perteklinis. Jeigu ženkliai nepablogės ekonominė ir finansinė situacija, analogiški viešųjų finansų pertekliai, vyriausybės teigimu, planuojami ir 2019–2020 m.

Žada daugiau dėmesio ne tik mažiausiai uždirbantiems

S. Jakeliūnas teigia, kad kol kas konkrečių skaičių pasakyti negali, nes vyriausybė tik gegužės mėnesį pradės dėlioti naujojo biudžeto apmatus, tačiau sritys, į kurias bus kreipiamas dėmesys, yra žinomos ir aiškios.

„Netgi jau buvo paminėti kai kurie skaičiai, pavyzdžiui, dėl vaiko pinigų (didesnėms šeimoms išmoka augtų iki 50 ar 60 eurų už kiekvieną vaiką – LRT.lt). Tikrai bus vertinamos galimybės didinti tuos pinigus. Parama šeimoms yra prioritetinis dalykas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų programoje.

Ekonomika auga 3 proc. ar daugiau, panašus dydis planuojamas ir šiemet.

Kita sritis – mažesnes pajamas gaunantys dirbantieji. Bus skiriama daugiau dėmesio ir vidutines pajamas uždirbantiems žmonėms – bus didinamas neapmokestinamas pajamų dydis (NPD), jo taikymas bus išplėstas link didesnių pajamų, nes dabar nuo tam tikros sumos dirbantieji NPD nesinaudoja“, – kalba S. Jakeliūnas.

Pasak pašnekovo, dėl valstybės tarnybos pertvarkos, kurią ketinama įgyvendinti, galėtų didėti joje dirbančių darbuotojų atlyginimai, mat planuojama efektyvinti sistemą, tikėtina, mažinti darbuotojų skaičių.

„Ekonomika auga 3 proc. ar daugiau, panašus dydis planuojamas ir šiemet. Biudžeto pajamos, tikėtina, augs 6-7 proc. – tai yra pakankamos prielaidos tvariai didinti asignavimus.

Tačiau noriu pabrėžti, kad visi skaičiavimai bus daromi tvaraus ir subalansuoto biudžeto rėmuose“, – teigia S. Jakeliūnas.

Pasak jo, gali tekti šiek tiek skolintis valstybės biudžeto padengimui, nes jis yra ir, tikėtina, dar išliks deficitinis. Tačiau tai, anot pašnekovo, nebus didelės sumos, o kadangi viešojo sektoriaus finansų balansas bus nulinis arba teigiamas, skolinimosi palūkanos bus labai nedidelės. 

Atlyginimai gali augti ir kitąmet

„Swedbank“ vyr. ekonomistas N. Mačiulis pažymi, kad 2018-ųjų biudžete itin didelis išlaidų augimas yra nukreiptas būtent į socialines išmokas – papildomi 600 mln. eurų. „Dar daugiau kažką „išspausti“ 2019-aisiais nebūtų lengva, nes ekonomikos augimas, tikėtina, bus šiek tiek lėtesnis.

Biudžeto pajamos šiemet didės daugiau nei 5 proc., tikėtina, kad kitais metais taip pat augs. Taigi, galimybių didinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, socialines išmokas bus. Tačiau tai nebus labai dramatiški pokyčiai, kurie galėtų iš esmės keisti situaciją“, – kalba N. Mačiulis.

Pasak ekonomisto, tiesiausias kelias į didesnį populiarumą ir rinkėjų įvertinimą ateinančiuose rinkimuose – struktūrinės reformos, kuriomis būtų išlaisvinamos lėšos iš neefektyvių valstybės sričių.

„Galimybių yra daug – optimizuoti valstybinių institucijų tinklą, efektyviau valdyti valstybės įmones, nekilnojamąjį turtą. Atsisakius perteklinių darbuotojų, institucijų, turto, išlaisvinus neefektyviai įdarbintas lėšas, nukreipus jas į viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų kėlimą, į socialines išmokas, galbūt netgi mokestinės naštos mažinimą, tikrai galima pasiekti daugiausiai rezultatų.

Prioritetas – ne ieškoti dar daugiau galimybių didinti socialines išmokas. Pagrindinė problema ir pagrindinis prioritetas, kuris būtų teigiamai įvertintas, – peržiūrint valstybės išlaidų struktūrą, surasti lėšų ir pakelti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus. Čia yra opiausia struktūrinė problema. Manau, kad ši vyriausybė turi potencialo, mato šią problemą ir turi galimybių ją išspręsti“, – sako N. Mačiulis.