Tyrimas parodė, kad dirbantys lietuviai daugiau nei pusę darbo užmokesčio skiria įvairiems mokesčiams valstybei ir savivaldybėms.

Vidutinis Lietuvos gyventojas daugiau nei 40 proc. viso savo apskaičiuoto atlyginimo skiria mokesčiams. Pridėjus ir darbdavių sumokamus mokesčius, ši dalis viršija 55 proc.

Spalio pabaigoje atlikta gyventojų mokamų mokesčių analizė parodė, kad praėjusiais metais vidutinį mėnesio atlyginimą – 2046 litus (neatskaičius mokesčių) – gavęs šalies gyventojas mokesčiams sumokėjo beveik 42 proc. savo užmokesčio, arba 855 litus. Didžiausia atlyginimo dalis sumokėta kaip pridėtinės vertės mokestis (PVM), gyventojų pajamų mokestis (GPM) ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos (PSDĮ).

Skaičiuojant mokesčius nuo darbo užmokesčio fondo, – 2684 litų, – kuris apima darbuotojo bruto darbo užmokestį ir darbdavio sumokamus mokesčius, mokesčių dalis viršijo 55 proc. Todėl visa vidutinį atlyginimą gaunančio gyventojo suma, atiduodama mokesčiams, praėjusiais metais siekė 1493 litus per mėnesį.

"Pajamų dalis, tenkanti mokesčiams, neretai skaičiuojama nuo darbuotojo bruto darbo užmokesčio, pamirštant įvertinti visą darbo užmokesčio fondą. Tačiau tiek gyventojų, tiek darbdavių už darbuotojus mokami mokesčiai yra lygiaverčiai, todėl turėtų būti vertinami vienodai. Tik įtraukus visus šiuos mokesčius galima objektyviai vertinti mokesčių naštą", − sakė tyrimą atlikusio "Swedbank" Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.

Vidutinis Lietuvos namų ūkis, kurį sudaro du suaugusieji ir vienas nepilnametis, mokesčiams skiria panašią savo pajamų dalį kaip ir namų ūkis, kurį sudaro vienas asmuo. Darant prielaidą, kad abu namų ūkio nariai dirba pagal darbo sutartis ir gauna vidutinius atlyginimus bei turi būsto paskolą, mokesčiams nuo darbo užmokesčio fondo skiriama pajamų dalis siekia 50 proc.

"Gyventojai, turintys finansinių įsipareigojimų, mažiau savo grynųjų pajamų gali skirti vartojimo prekėms ir paslaugoms, todėl mažiau sumoka ir vartojimo mokesčių forma. Žinoma, nuo tam tikros pajamų ribos mokesčių naštos augimas sulėtėja. Visų pirma dėl to, kad nuo 3150 litų dydžio atlyginimo nebetaikomas neapmokestinamųjų pajamų dydis. Taip pat, didėjant pajamoms, paprastai auga ir finansiniai įsipareigojimai, mažinantys vartojimui skirtas pajamas", − sakė O.Bložienė.

Šiek tiek daugiau nei pusė šalies gyventojų sumokėtų mokesčių atsiduria valstybės nebiudžetiniuose fonduose, pavyzdžiui, socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo biudžetuose. Į valstybės biudžetą surenkama maždaug trečdalis sumokėtų mokesčių, savivaldybėms tenka apie dešimtadalį.