Mobilieji ūkininkų turgeliai nedings ir po krizės

Didžiuosiuose šalies miestuose veikiantys mobilieji turgeliai, organizatorių teigimu, ne tik ragina pirkti tiesiogiai iš ūkininko rankų, tačiau atlieka ir tam tikrą socialinę funkciją. Patys lrt.lt kalbinti ūkininkai tikina, kad tokia prekyba, padėjusi išgyventi krizę, nepasibaigs ir po jos - esą labai svarbi nepriklausomybė nuo didžiausius pelnus pasiimančių perpardavinėtojų.

Ne tik pardavimas

Mindaugas Maciulevičius, Žemės ūkio rūmų projekto „Ūkininkų turgeliai“ koordinatorius, teigia, kad 2009 metais Vilniuje ir Kaune pasirodę mobilieji turgeliai ne tik skatina tiesiogiai pirkti Lietuvos ūkių produktus (toks buvo pirminis šio projekto tikslas), tačiau atlieka ir tam tikrą socialinę funkciją.

„Tai tuo pačiu yra vieta susitikimui, pasišnekėjimui. [...] Įsiliedami į miesto bendruomenės gyvenimą mes norime prisidėti prie miesto bendruomenės tvirtėjimo, tobulėjimo. [...] Įnešame tikro turgaus atmosferą, kuriame savotišką šventę. Tai ne tik realizacijos vieta, bet dialogas tarp kaimo ir miesto“, - lrt.lt sakė M. Maciulevičius.

Pasak jo, būtent tokio turgaus tradicija Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį beveik išnyko. M. Maciulevičius, vienas iš mobiliųjų turgelių projekto sumanytojų, teigia, kad šios vietos užima tarpinę vietą tarp nelegalių smulkių prekyviečių ir didžiųjų turgų.

„Ūkininkai nėra stambūs gamintojai. Jie pakankamai lanksčiai gali pakoreguoti savo gamybą, procedūras, o rytoj, jei pirkėjui sūris buvo per sūrus, jam gali pristatyti saldesnį. Tai yra natūrali niša, kurioje galime prisitaikyti prie mūsų pirkėjo, vartotojo lūkesčių, norų“, - aiškina M. Maciulevičius.

Gerą vardą saugo kolektyviai

Šio projekto koordinatorius teigia, kad mobiliaisiais turgeliais buvo siekta sugrąžinti ūkininkams ir jų produkcijai gerą vardą, kuris, anot jo, buvo suteptas dėl perpardavinėtojų, dažnai parduodamą produkciją pavadindavusių svetimais vardais.

„Dėl šitų dalykų mes ir stengiamės ženklinti savo prekybos vietas, savo automobilius ir rūbus obuoliukais [„Lietuviško ūkio kokybės“ prekės ženklas - lrt.lt]“, - sakė M. Maciulevičius.

„Yra ir nesąžiningų ūkininkų. Tik ūkininkas ūkininką pažįsta. Visos prevencinės priemonės, jeigu jos tik formalios, niekad neturės tokios galios kaip žmogiškasis faktorius. Būtent per tai lengviausia kontroliuoti, nes Lietuva yra maža ir lengva atsekti, kaip ten kas yra“, - pasakojo jis.

Pasak M. Maciulevičiaus, „svarbu, kad ūkininkai patys išsaugotų savo vardą“.
„Kad neatsitiktų kokių nors protrūkių, kad nepažiūrėtų pro pirštus. Čia yra ūkininko, kaip gamintojo, atsakomybė. Stengėmės išaiškinti ūkininkams, kad nepjautų šakos ant kurios patys sėdi“, - kalbėjo jis.

M. Maciulevičius pridūrė, kad ūkininkai, spręsdami, ar priimti ūkininką į mobilų turgelį, jį aplanko ir apžiūri jo ūkį. Pasak jo, atrenkant svarbu, net tik ar asmuo turi ūkininko pažymėjimą, tačiau ir pasėlių deklaracija, pažyma iš seniūnijos bei kitos pažymos.

Po krizės turgeliai niekur nedings

Į klausimą, ar po krizės ūkininkai neatsisakys prekybos turgeliuose, tiek M. Maciulevičius, tiek patys ūkininkai atsako neigiamai.

„Ta iniciatyva yra iš apačios, iš pačių ūkininkų. Viskas priklausys nuo pačių ūkininkų. Prekybą pradėjo patys drąsiausi, o lietuvių ūkininkai yra atsargūs žmonės - iš pradžių pažiūrės kaip kitam einasi, o tada pagalvos - tad, manau, tiesiogiai su pirkėjų kontaktuojančių ūkininkų net padaugės“, - sakė projekto koordinatorius.

Pasak jo, šio projekto sėkmė priklausys nuo ūkininkų apsisprendimo keisti ūkio specifiką ir visą žemės ūkio produkcijos pardavimo sistemą. „Didžioji dalis yra motyvuoti žmonės, kurie investuoja į tobulėjimą ir į tai žiūri kaip į ilgalaikį procesą. Mes į tai žiūrime kaip į ilgalaikę perspektyvą, o ne kaip į vienadienį reiškinį“, - sakė jis.

„Tie pienininkai, kurie ryžtasi perdirbinėti pieną, gaminti sūrius, varškę, sviestą, jogurtą - jiems sekasi iš tiesų neblogai“, - apie ūkininkų perspektyvas kalbėjo jis.

Mobiliųjų turgelių projekto koordinatoriaus žodžius patvirtino ir patys ūkininkai. Pasak jų, nors tai ir sunkus darbas, tačiau jie džiaugiasi nepriklausoma prekyba.

„Mes džiaugiamės. Džiaugiamės, nes pašalinamos visos kitos [prekybos] grandys. Mes galime tiesiogiai bendrauti su pirkėju“, - sako kiaulininkyste besiverčiantis ūkininkas Audrius Banionis.

Anot jo, ekonominė nauda nėra pagrindinis tokios prekybos motyvacijos šaltinis, daug svarbiau - laisvė ir stabilumas. „Bendrauji su žmonėmis, žinai kokia yra paklausa, ką reikia pasiūlyti, [ramu] dėl kokybės, dėl pačios prekės“, - vardina ūkininkas.

Jis pridūrė, kad, pasibaigus krizei, tikrai nenustos prekiauti tiesiogiai ir šią prekybą žiūri kaip į ilgalaikį projektą. „Investuojame ir paprasčiausiai norime pabėgti nuo tų visų perpardavinėtojų iš ten, kur atima didesnę dalį pelno“, - sakė jis.

Tuos pačius privalumus vardijo ir obuoliais prekiaujantis ūkininkas Vitalijus Petronis. „Mes dirbame ta kryptimi, esame nusipirkę techniką, automobilius ir auginame vaisius. Buriame klientų ratą. Negali labai blaškytis“, - sakė ūkininkas V. Petronis.

Kalbinti ūkininkai teigė, kad tokie turgeliai, ypač kai žemės produktų supirkimo kainos vis krenta, yra viena iš patogiausių išeičių ūkininkams.

Pasak M. Maciulevičius, Vilniuje mobiliųjų turgelių vietų yra 18, o Kaune - 5. Anot pašnekovo, Šiauliuose ir Kėdainiuose jau matyti panašių turgelių užuomazgos.