„Jei tavo sveikata bloga, kuo tau padės tie 50 ar 60 eurų kas mėnesį prie pensijos. Niekuo nepadės, nes tau vaistams reikės dar daugiau išleisti. Jeigu tu dabar turi problemų su būstu ir tau yra situacija, kai jo gali netekti, kuo tau padės prisidėjimas prie pensijos? Irgi nepadės. Tai geriau, kad tu turėsi būstą“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė I. Ruginienė.

„Kai kas kalba, kad saulės elektrinę pasistatys. Kodėl tai yra bloga investicija senatvei? Pigesnė elektra ir pigesnės komunalinės paslaugos, kodėl yra blogai? Man atrodo tai irgi gera investicija senatvei“, – pridūrė ministrė.

Pasak I. Ruginienės, panaši situacija susiklostė ir Estijoje.

„Tam tikra dalis procentų (pasitraukusių – BNS) iš tikrųjų į vartojimą pinigus išleido, bet galbūt tai buvo būtiniausi dalykai kurių jiems reikėjo. Kiti perinvestavo, kažkas investavo į savo sveikatą, kažkas investavo į būstą, kas irgi yra investicija į tavo senatvę“, – sakė ministrė.

Kai kas kalba, kad saulės elektrinę pasistatys. Kodėl tai yra bloga investicija senatvei?

I. Ruginienė teigė nesuprantanti, kodėl Estija pristatoma kaip neigiamas pensijų kaupimo reformos pavyzdys.

„Ten antra pakopa gyvuoja. Estija nuėjo dar drastiškesniu keliu, jie turi neribotą  laisvę bet kada išeiti, (...) iš esmės jie pasiėmė mūsų trečios pakopos modelį. Kažkiek žmonių išėjo, bet kiti kaupia. Ir antra pakopa nedingo, toliau egzistuoja, judėjimas joje vyksta“, – sakė ministrė.

Apie tai, kad kaupimo antrojoje pensijų pakopoje reforma skatins gyventojus pasitraukti iš kaupimo, yra sakęs Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus.

Kaip anksčiau rašė BNS, centrinio banko tyrėjų balandį parengtame vertinime skelbiama, kad Seimui priėmus Vyriausybės siūlomą antros pakopos pensijų kaupimo sistemos pertvarką ir gyventojams pradėjus masiškai trauktis iš fondų, atsiimant dalį sukauptų lėšų bei jas pirmiausia skiriant vartojimui, šalies ekonomika patirtų didelius trumpalaikius svyravimus – pirmaisiais metais sparčiai didėtų realusis bendrasis vidaus produktas (BVP), infliacija bei prekių importas.

Vėliau, normalizuojantis vartojimui, šie rodikliai nukristų žemiau bazinio prognozuojamo lygio, o per trejus metus galiausiai būtų sugrįžta prie buvusių tendencijų.

Seimas po pateikimo yra pritaręs Vyriausybės siūlymams pertvarkyti antrąją pakopą – atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo, leisti pasitraukti iš sistemos, vieną kartą atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, o dėl sunkios ligos – visą sumą, bet toliau kaupiantiesiems palikti 1,5 proc. valstybės įnašą.

Vyriausybė siūlo, kad sprendimą dėl pasitraukimo iš fondų žmonės galėtų priimti du kartus: 2026 metų ir 2027 metų sausį–rugsėjį, nes kiekvienų metų pabaigoje tris mėnesius būtų vertinamos paraiškos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sakė besitikinti, kad Seimas priims sprendimą iki liepos 1 dienos, o pakeitimai įsigaliotų nuo kitų metų sausio.

Tačiau Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas trečiadienį atidėjo antrosios pensijų pakopos reformos svarstymą ir paprašė Lietuvos mokslo įstaigų ekspertinio vertinimo. Ekspertų vertinimo paprašė opozicinės konservatorių ir liberalų frakcijos.

KT pernai kovą nusprendė, kad įstatyme nenumatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių prieštarauja Konstitucijai.