„Lietuvos geležinkeliai“ atmeta kritiką dėl elektrifikavimo konkurso

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška teigia, kad trijų dalių projektą sujungus į vieną buvo galima užtikrinti mažesnę darbų kainą.

„Pasiūlyta kaina yra bent 20 proc. mažesnė, lyginant su panašiais projektais kitose Europos šalyse. Jau konkurso pradžioje skelbėme, kad ieškome ekonomiškai naudingiausio, o ne pigiausio varianto“, – komentare BNS teigė M. Bartuška.

Anot jo, elektrifikavimo darbus būtina atlikti iš karto visame ruože, o ne dalimis.

„Elektrifikavus tik dalį ruožo jis stovėtų nenaudojamas, nes lokomotyvų vidury kelio nepakeisi iš elektrinio į dyzelinį. Taigi, konkurencinį pranašumą turime tik elektrifikavę visą ruožą nuo Kaišiadorių iki Draugystės stoties Klaipėdoje“, – pabrėžė „Lietuvos geležinkelių“ vadovas.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius ketvirtadienį pareiškė, jog maždaug 360 mln. eurų vertės geležinkelio elektrifikavimo konkursas vyko neefektyviai, tačiau, anot jo, naujo konkurso skelbimas reikštų, jog Lietuva prarastų projektui skirtas ES lėšas – maždaug 200 mln. eurų.

Sprendimą dėl geležinkelio elektrifikavimo konkurso baigties jis žada priimti kitą savaitę. J. Narkevičius kaip „Lietuvos geležinkelių“ akcininkas turi pritarti „Lietuvos geležinkelių“ ir „Elecnor“ sutarties pasirašymui. Jei jis tam nepritartų, konkursas, tikėtina, būtų nutrauktas.

Dvejus metus trukusio ruožo nuo Kaišiadorių iki Klaipėdos bei Vilniaus mazgo elektrifikavimo projektavimo ir rangovo konkurso laimėtoju praėjusį mėnesį paskelbtas Ispanijos „Elecnor“ ir „Instalaciones Inabensa“ konsorciumas, pasiūlęs projektą įgyvendinti už 363 mln. eurų.

Jis turėtų suprojektuoti bei elektrifikuoti Vilniaus mazgą, ruožą nuo Kaišiadorių iki Radviliškio ir nuo Radviliškio iki Klaipėdos.

Antroje vietoje likusi Ispanijos bendrovė „Cobra Instalaciones Y Servicios“ pasiūlė darbus atlikti už 323 mln. eurų.

Dabar elektrifikuotų geležinkelio kelių ilgis Lietuvoje sudaro 9 proc. viso tinklo. Anot „Lietuvos geležinkelių“, tai yra mažiausias rodiklis ES, kur tokie keliai sudaro 52,7 procento.

Kelia abejonių

Aplinkos ministrui „valstiečiui“ Kęstučiui Mažeikai maždaug 360 mln. eurų vertės geležinkelio elektrifikavimo konkursas kelia abejonių. Finansų ministras Vilius Šapoka neprognozuoja, kur galėtų būti panaudota 200 mln. eurų europinės paramos, jeigu konkursas būtų nutrauktas. 

„Ekspromtu nespėliosiu, kur galėtų būti nukreiptos lėšos, jeigu taip atsitiktų. Aš manau, kad reikia sulaukti galutinių sprendimų ir tik tuomet imsimės spręsti“, – Seime per Vyriausybės valandą ketvirtadienį tvirtino V. Šapoka, atsakydamas į liberalo Simono Gentvilo klausimą, kur lėšos būtų nukreiptos, jeigu konkursas būtų nutrauktas. 

„Visuomet valdydami riziką ir peržiūrėdami srautus ir kaip sekasi įgyvendinti projektus, mes vertiname rizikas ir tas lėšas periodiškai perskirstome, kiek tai leidžia europiniai apribojimai. Tikrai sprendimas būna po ilgų diskusijų, atsižvelgiant į prioritetus“, – kalbėjo finansų ministras.

K. Mažeika sakė, kad elektrifikavimo konkursas jam sukėlė „abejonių ir klausimų“, visų pirma – dėl vertės, taip pat dėl projekto įgyvendinimo laikotarpio. 

„Jis yra ilgesnis nei galimybė panaudoti Europos Sąjungos lėšas. Reiškia, prasidengia ir išlipa iš bet kokių rėmų, kurie apriboja Europos Sąjungos pinigų įsisavinimą“, – aiškino „valstiečių“ deleguotas ministras.

„Pati projekto vertė, kuri iš pradžių buvo numatyta 250 mln. eurų, vėliau išaugo iki 360 mln. eurų“, – teigė K. Mažeika.