- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiemet, kaip ir kiekvieno šildymo sezono metu, aplinkosaugininkai priversti skambinti pavojaus varpais - automatinės oro kokybės matavimo stotys didžiuosiuose miestuose fiksuoja padidėjusio oro užterštumo atvejus.
„Šalies miestų oro kokybė kelia vis daugiau nerimo, - sako aplinkos ministras Kęstutis Navickas. - Oro tarša išlieka viena opiausių žmonių sveikatos ir aplinkos problemų. Neatskiriami jos palydovai - ligos ir priešlaikinės mirtys, ekonominiai nuostoliai“.
Lietuvoje, Europos aplinkos agentūros skaičiavimais, daugiau kaip 3 tūkst. ankstyvųjų mirčių 2013 m. buvo susijusios su įvairaus dydžio ir pavojingumo smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracija ore. Visoje ES dėl oro taršos anksčiau laiko miršta daugiau kaip 400 tūkst. žmonių per metus. Europos audito rūmų šiemetė specialioji ataskaita apie oro taršą tik patvirtina, kad dėl jos labiausiai kenčia tankiai apgyvendintų vietovių gyventojai.
Aplinkos ministerijos teigimu, vienas svarbiausių oro taršos šaltinių miestuose, be kelių transporto, yra kietojo kuro naudojimas namams šildyti. Mūsų šalyje, ilgalaikiais oro kokybės matavimų duomenimis, šildymo sezono metu ore pastebimai padidėja smulkiųjų kietųjų dalelių ir vėžį sukeliančio teršalo benzo(a)pireno koncentracija. Dar daugiau teršalų patenka į orą, jeigu individualūs gyvenamieji namai šildomi pasenusiais, techniškai netvarkingais šildymo įrenginiais.
Didėjanti oro tarša, pasak ministro, jau nebeleidžia delsti ir verčia neatidėliotinai imtis veiksmų. Numatoma finansinėmis priemonėmis skatinti gyventojus, kurių namai neprijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, keisti senus ir taršius kietojo kuro katilus, ypač urbanizuotose šalies vietose.
Šiam tikslui planuojama skirti 15 mln. eurų ES 2014-2020 m. paramos lėšų. Siekiama, kad finansinė parama būtų teikiama ir skatinant gyventojus prisijungti prie aplinkosauginiu požiūriu patrauklesnės centralizuoto šilumos tiekimo sistemos.
Priemones oro taršai mažinti, sprendžiant su kietojo kuro naudojimu šildymui susijusias problemas, numatys Nacionalinis oro taršos mažinimo planas. Jo projekte numatytos ir priemonės automobilių taršai mažinti. Viena iš jų - visuomenės informavimo kampanija, kuri skatins ekologinį vairavimą ir suteiks praktinių tokio vairavimo įgūdžių: taip sudeginama mažiau degalų, mažiau išmetama ir teršalų.
Gyventojai taip pat bus skatinami rinktis aplinkai draugiškesnius susisiekimo būdus - viešąjį transportą arba mažiau taršius automobilius. Tokiems žmonėms numatyta preliminariai kelis šimtus eurų sieksianti finansinė paskata už atliekų tvarkytojams priduotą seną, taršų automobilį.
„Žmogui, kuris gaus iš atliekų tvarkytojo dokumentą apie priduotą jo kelerius metus naudotą taršų automobilį, siūlysime du dalykus. Vienas jų - kreditas, kurį būtų galima panaudoti viešojo transporto bilietų kainai padengti. O tam, kad tai būtų galima padaryti, viešojo transporto paslaugų teikėjai turės sukurti elektroninio bilieto sistemą. Kitas - kompensacija, kuri būtų taikoma įsigyjant aplinkai draugiškesnį ir nebūtinai naują automobilį“, - sako ministras Kęstutis Navickas.
Plane numatyta skatinti ir savivaldybes, kad jos įsigytų elektra varomas, hibridines arba alternatyviais degalais varomas viešojo transporto priemones.
Nacionalinio oro taršos mažinimo plano projektas, kuris yra patikslintas atsižvelgus į suinteresuotų institucijų ir visuomenės pastabas, bus pristatytas penktadienį Aplinkos ministerijoje. Galutinis plano projektas Vyriausybei svarstyti bus pateiktas gruodžio mėnesį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...