Ką per daugiau nei pusmetį nuveikė Maisto taryba, įkurta Žemės ūkio ministerijoje, pasakojo žemės ūkio ministras Andrius Palionis.

– Maisto taryba Žemės ūkio ministerijoje veikia devynis mėnesius. O kokie rezultatai?

– Visų pirma tikriausiai turėtume akcentuoti, kad pasikeitė Vyriausybė, ir praėjusios Vyriausybės tikslas buvo įkurti Maisto tarybą. Dabar šios Vyriausybės tikslas yra, kad ta Maisto taryba tęstų darbą. Truputį išplėtėme jos funkcijas, nes įkūrimo pradžioje mintis buvo tokia, kad tiekimo grandinėje, kuria pas mus atkeliauja maistas iki stalo, būtų sureguliuotas atsiskaitymas – teisingas atsiskaitymas. Bet šios Vyriausybės kontekste funkcijos išplėstos.

Iki tol svarstėme apie tris tiekimo grandinės dalyvius – ūkininkus, perdirbimą ir prekybininkus. Tačiau bendrojoje kainoje yra ir valstybė su savo PVM dalimi, kur realiai ir galime daryti įtaką kainai. Dauguma Europos Sąjungos valstybių taiko lengvatinį PVM tarifą. Tad išplėtėme požiūrį ir į socialinės atskirties mažinimą, ir į maisto prieinamumo kainas, kur valstybė gali daryti įtaką galutinei kainai PVM sąskaita.

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis. / Ž. Gedvilos/ ELTOS nuotr.

– Per rinkimus ši valdžia žadėjo mažinti būtiniausių prekių kainas ir pridėtinės vertės mokestį. Tai nuo kada ir kiek?

– Noriu pasakyti, kad tų mažinimo bandymų buvo ne vienas – jau ir šiemet Seime svarstomi projektai, bet visą laiką atsiremdavome į paprastą argumentą: šiandien sumažinsime PVM tarifą, tačiau prekybininkai jį „suvalgys“ per tam tikrą laiką. Maisto tarybos funkcija ir būtų įvertinti galimybes skaičiuoti kainą. Matome dabartines tendencijas, kad kainos didėja. PVM išlieka tas pats, tačiau pastovūs ir kintami kaštai nuolat auga. Maisto taryba turi atsakyti, kaip užtikrinti, kad sumažintas PVM atitektų visuomenei, o ne prekybininkui.

– Jūs sakote, kad Vyriausybė pasikeitė, bet jūs buvote viceministru, dabar esate ministru. Valdžia iš principo nepasikeitė. Praėjo metai po rinkimų, pažadas mažinti PVM – neįgyvendintas. Maisto taryba veikia devynis mėnesius. Tai ką ji veikia? Ką ji realiai nuveikė, apart to, kad susirinko kelis posėdžius?

– Yra paprastas dalykas – Maisto tarybos posėdžiai ir vieša kainų analizė visų pirma veikia prevenciškai. Negalėtume pasakyti, kas būtų, jeigu nebūtų Maisto tarybos, posėdžių ir kainų pokyčio analizės.

– Bet nepamenu, kad per devynis mėnesius būtų ryškus kainų mažėjimas. Statistika rodo, kad kainos auga.

– Tačiau negalime pasakyti, kad be tarybos jos nebūtų pakilusios dar labiau, jei žiūrėtume hipotetiškai.

– Tai norite pasakyti, kad Maisto taryba privertė prekybininkus mažinti kainas vien dėl to, kad buvo įkurta?

– Gal privertė susimąstyti. Reikėtų žiūrėti globaliau – ne vien tik Maisto taryba išspręs maisto kainų klausimą. Tai kompleksiniai, platesni klausimai: kooperacija, derybinių galių didinimas. Matome tendenciją ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje – mažmeninė prekyba įgyja vis didesnę galią, perima paslaugas ir net gamybos dalį.

– Tai kiek realu, kad per trejus metus ši valdžia sumažins prekių kainas? Ar tikitės, kad pati taryba prie to reikšmingai prisidės?

– Yra paprastas dalykas – šioje geopolitinėje situacijoje visų pirma turime telkti pastangas į krašto gynybą. Kiekvienas atsisakymas PVM lengvatos kainuoja biudžetui. Turime svarstyti, iš ko finansuosime socialines paslaugas ir gynybą. Šiandien prioritetas numeris vienas – krašto apsauga. Jeigu nebūtų tokios geopolitinės situacijos, būtų prioritetas ir maisto kainų mažinimas.

– Jūs – žemės ūkio ministras. Taryba jūsų žinioje. Tai jūsų vertinimu – per trejus metus taryba kažką realaus nuveiks, ar liks tik pokalbių platforma?

– Kad taryba nuveiks – tikrai nuveiks. Kitas klausimas – ar jos padarytas darbas įtikins visą Ministrų kabinetą, kad vienu ar kitu keliu turėtume eiti.