Mėsininkai siekia apsaugoti Lietuvos rinką nuo prastų gaminių

Mėsos perdirbėjai, gyvulių ir paukščių augintojai Vyriausybės prašo neskriausti vietos įmonių ir kartu apsaugoti rinką nuo prastų gaminių. Siūlomi būdai – suvienodinti kokybės standartus vidaus ir įvežamai produkcijai bei sumažinti pridėtinės vertės mokestį lietuviškiems gaminiams.

Mėsos perdirbėjų skaičiavimu, lietuviškų gaminių pardavimai šalyje nuo 2008-ųjų krito per pusę: nuo 1,5 mlrd. litų iki 800 mln. Nors vartojimas per šį laiką sumažėjo tik penktadaliu.

Priežastis, kodėl lietuviškos dešros perkamos mažiau, anot įmonių, skirtingas PVM, taip pat skirtingi kokybės reikalavimai vietinei ir įvežtinei produkcijai.

Lietuva dar prieš įstodama į Europos Sąjungą pasitvirtino savo standartus. Prisijungus prie bendrijos esą paaiškėjo, kad kitos šalys turi liberalesnius arba neturi jokių, todėl gaminius į Lietuvą importuojantis užsienio gamintojas gali nurodyti, kad jo dešra yra aukščiausios rūšies, nors iš tikrųjų gali būti kokia tik nori.

„Kiekviena gamykla turi teisę nustatyti savo gamyklinį standartą ir gali parašyti specialiai mūsų vartotojui žinomus pavadinimus, o po jais paslėpti visiškai kitą kokybę. Ir juos tu gali tikrinti tik pagal jų nurodytus standartus. Nepaisant to, gal estiška dešra pagaminta iš kaulų miltų“, – aiškino Mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius.

Esą nežinia, kokios kokybės, bet pigesnės mėsos į Lietuvos rinką daugiausiai priveža lenkai – du trečdalius visų importuojamų gaminių. Dar nemažą dalį, anot perdirbėjų, įveža estai.

Panaši situacija ir su paukštiena: lenkiška Lietuvoje sudaro apie 60 proc. visos įvežamos, kiaušiniai – daugiau nei trečdalį. Anot gamintojų ir perdirbėjų atstovų, importuoti produktai turguose parduodami vienoje lentynoje su lietuviškais, o kadangi jų savikaina mažesnė, pelno marža – visai kitokia.

Vietinis verslas Vyriausybės prašo suvienodinti kokybės reikalavimus gaminiams – išlaikyti aukštus, bet nustatyti tokius pat visiems. Taip pat lengvatinio PVM, kuris galėtų būti 9 proc. vietoje dabartinio 21.

„Sužaidžia“ tarp Lenkijos ir Lietuvos tas 15 proc. skirtumas – toks skirtumas daro savo. [...] Pietvakarių Lietuva perka Lenkijoje žymiai pigesnę produkciją“, – sakė Vytautas Tėvelis, Paukštininkystės asociacijos prezidentas.

„Kiekviena šalis turi tam tikrų niuansų. Negali nuvažiuoti į Bavariją pardavinėti „Bavariškų“ dešrelių, nes jie yra sugalvoję, kaip padaryti, kad tu negalėtum to daryti. Tad vis tik reikia truputį atsižvelgt į vietos gamintojus, nemušti savo, o gerbti atvažiuojantį. Kad mes bent jau vienodai galėtume dirbt. Lygiai taip pat PVM sumažintų vadinamąją šešėlinę dalį“, – komentavo Mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius.

Kaip pasiekti vienodos kokybės, dar bus tariamasi, o dėl mažesnio PVM esą pasakys mokesčius peržiūrinti darbo grupė. „Balandžio mėnesį bus atsakymas“, – patikino Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Į Lietuvą įvežamos mėsos vidutinė kaina, skaičiuojama, maždaug 5 litai už kilogramą, o Lietuvos gamintojų eksportuojamos – 12 litų.