Mažesni ūkininkai: ribojimas įsigyti daugiau nei 500 ha žemės neveikia

Smulkių ir vidutinių šalies ūkių atstovai sako, kad ribojimas vienam ūkiui ar su juo susijusiems asmenims valdyti daugiau nei 500 hektarų žemės neveikia.

Lietuvos šeimos ir jaunųjų ūkininkų atstovai Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijoms ketvirtadienį ketina perduoti rezoliuciją, kurioje atkreips dėmesį į, jų teigimu, neveikiantį Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą, bet ir paragins iki 60 tūkst. eurų apriboti tiesioginių išmokų žemės ūkiui bazinę dalį bei paremti smulkių ir vidutinių šeimos ūkių kooperaciją.

„Jeigu yra įstatymas, kuris fiziniam asmeniui draudžia turėti daugiau kaip 500 hektarų, jis turėtų veikti. Bet mes eilinį kartą primename, kad yra eilė šito įstatymo apėjimo galimybių ir per juridinius vienetus šitas įstatymas neveikia“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas.

Pasak Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininko Arūno Svitojaus, šiemet deklaravus pasėlius paaiškėjo, kad  korporacijos įsigijo dar daugiau žemės.

„Jos turi dešimtis UAB'ų, bendrovių, kurias valdo vienas arba kitas asmuo ir toliau nevaldomai perkama žemė, kuri rinkoje kotiruojasi kaip laisva prekyba“, – spaudos konferencijoje sakė A. Svitojus. 

Vėliau jis BNS teigė, kad birželio pabaigoje pasibaigus pasėlių deklaravimui pastebėta, kad ūkininkų skaičius sumažėjo  2 tūkst., tuo metu dirbamos žemės plotas išaugo 7 tūkst. hektarų.

„Ūkininkų skaičius sumažėjo, bet ūkiai sustambėjo. Mes matome, kad tas stambėjimas tęsiasi toliau – ūkininkų mažėja, o deklaruojamos žemės daugėja“, – BNS sakė A. Svitojus.

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas dabar numato, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti ne daugiau kaip 500 hektarų žemės.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas anksčiau teigė, kad toks draudimas yra „neveiksnus“, nes ūkiai stambėja, nepaisant saugiklių, kurių apėjimo schemų yra labai daug, todėl šio ribojimo Aplinkos ministerija siūlė atsisakyti. Tačiau vėliau jis pranešė, kad šio ribojimo atsisakyti neketinama, bet jis turėtų būti griežčiau kontroliuojamas.

Pasak V. Buivydo, apie 50 proc. žemės ūkiui skirtų investicijų dabar gauna tik 3 proc. pareiškėjų. 

„Dėl paramos sklaidos mes matome, kad šeimos ir vidutinių ūkių sąskaita stambūs ūkiai toliau yra remiami, paramos sklaida yra neteisinga“, – teigė V. Buivydas.

„Tie pinigai, kurie yra skiriami Lietuvos kaimo gyvybingumui didinti, jo gerbūviui gerinti, jie daugeliu atveju nepasilieka kaime. Tie, kurie kuria verslus, turi dideles įmones, įmonių grupes, tuos pinigus reinvestuoja ir išneša iš kaimo“, – pridūrė jis.

Anot V. Buivydo, kai kuriose Europos Sąjungos šalyse apie 70–90 proc. ūkininkų kooperuojantis, Lietuvoje ši dalis siekia iki 10 proc.

„Mes esame kartais atsilikę nuo Europos ir tai parodo, kad ilgą laiko tarpą kooperacija Lietuvoje buvo tiesiog užmiršta, dėmesys nebuvo tinkamas ir tai galbūt viena iš priežasčių, dėl ko šeimos ir vidutiniai ūkiai šiandien nebegali išgyventi“, – teigė V. Buivydas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

senis

senis portretas
tai kad prie smetonos ponai tiek žemės neturėjo ,o po ju liko dvarai ju pastatytos bažnyčios o dabartinių šūdponių palikimo nematis niekas nes jie yra šūdponiai o ju šudus šūdvabaliai išnešios.

ai

ai portretas
gana remt situos amzinai myzancius pseudoukininkus. nesugebi ukininkaut - bankrutuok islaikytini

Anonimas

Anonimas portretas
500 HA jau galim ir bendrove kurt darbo vietas kurt , o cia buozes dar paramos vien zeme kiek kainuoja , Kedainiu raj, pardavem 2 HA uz 15 tukst, siemet nes paskola reik uz buta atiduot o cia tiek zemes ir pinigu ir mokesciu nekilnojamo turto nemoka .
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių