- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva remia Lenkijos ir kitų „Via Carpatia“ šalių siekį visą „Via Carpatia“ maršrutą, kurio dalis yra ir Lietuvoje, prie rytinės Lenkijos dalies, į pietus nuo „Via Baltica“, įtraukti į transeuropinį transporto tinklą (TEN-T) tinklą.
Tai padėtų geriau išvystyti infrastruktūrą, atvertų naujas galimybes transporto srautų augimui, sakė Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis, šeštadienį dalyvavęs nuotolinėje Lenkijos Seimo konferencijoje „Karpatų Europa“.
Lietuvai ir kitoms Baltijos jūros regiono šalims tiek iš ekonominės, tiek ir iš junglumo pusės yra svarbu turėti pakankamai išplėtotą TEN-T tinklą, kitaip tariant „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“ trasas. Tai pagrindinės transporto jungtys, leisiančios lengviau ir greičiau tiek keleiviams, tiek kroviniams pasiekti Lietuvą iš Vakarų ar Pietų Europos, taip pat sudarysiančios palankesnes sąlygas skatinti eksportą į kitas ES ar pasaulio šalis.
Pagrindinė TEN-T Šiaurės jūros–Baltijos jūros koridoriaus dalis yra „Rail Baltica“ projektas, kuris užtikrina sąveiką su kitais transeuropiniais transporto koridoriais ir kitomis transporto rūšimis.
Skirtingo standarto geležinkelio vėžės tinklai ES ir Lietuvoje yra viena iš pagrindinių kliūčių sklandžiai ir efektyviai vykdyti tarptautines vežimo geležinkeliais paslaugas Europoje. Nutiesus visą „Rail Baltica“ geležinkelių liniją, kuri jungia Vakarų Europą per Lenkiją, Lietuvą, Latviją ir tęsiama iki Talino, o ateityje galbūt ir Helsinkio, bus sukurta visai kito lygio jungtis, kuri Baltijos šalims suteiks naujas ekonominės plėtros galimybes, sakoma Susisiekimo ministerijos pranešime.
„Mūsų pagrindinis prioritetas – kuo greičiau įveiklinti projektą „Rail Baltica“, kad jis pradėtų duoti ekonominę grąžą Lietuvai ir visoms Baltijos valstybėms, – nuotolinėje konferencijos sesijoje pabrėžė ministras M. Skuodis. – Lietuvos ambicija – kartu su partneriais Lenkijoje šiuo koridoriumi aptarnauti krovinių gabenimą.“
2020 m. pabaigoje įsteigta įmonė „LTG Cargo Polska“ klientams pasiūlė intermodalinio traukinio „Amber train“ paslaugas traukinio maršrutu Šeštokai – Muga (Estija).
„Kelių transporto jungtis „Via Baltica“ taip pat yra neatsiejama šio koridoriaus dalis. Turime dėti visas pastangas ir spartinti šios jungties infrastruktūros užbaigimą, kad šis kelias pilnai atitiktų TEN-T pagrindinio tinklo reikalavimus abiejose (Lenkijos ir Lietuvos) valstybėse“, – konferencijoje kalbėjo ministras M. Skuodis.
Pasak susisiekimo ministro, Lietuva planuoja įgyvendinti esminius kelių transporto apmokestinimo politikos pokyčius. Nuo 2023 m. numatoma kelių transporto naudotojo mokestį pakeisti elektroninėmis rinkliavomis už nuvažiuotą atstumą. Tai turės didelę įtaką visai transporto sistemai.
Nutiesus „Rail Baltica“ ir įsigaliojus atstuminio kelių apmokestinimo sistemai, iš esmės gali pasikeisti visos transporto grandinės organizavimas „Via Baltica“ ir „Via Carpatia“ kelyje. Taip pat tai bus didžiulė paskata gabenti keliais krovinius ekologiškiau, atsiras galimybė perskirstyti srautus tarp atskirų transporto sektorių. Tai, kaip pažymima ministerijos pranešime, svarbu siekiant ES Žaliojo kurso tikslų ir mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas transporto sektoriuje.
TEN-T tinklą sudaro Europos tarpvalstybinės reikšmės aukštos kokybės kelių, geležinkelių ir vidaus vandenų tinklas, taip pat svarbiausi transporto mazgai (jūrų ir oro uostai, sostinės bei kiti svarbiausi miestai). Į šį tinklą įtrauktos svarbiausios Lietuvos tarptautinės kelių ir geležinkelių jungtys: „Rail Baltica“, „Via Baltica“, Klaipėda / Kaliningradas – Kaunas – Vilnius – Lietuvos / Baltarusijos siena, taip pat Klaipėdos valstybinis jūrų uostas ir Tarptautinis Vilniaus oro uostas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pirmojo šiemet kruizų laivo Klaipėdoje tikimasi liepą2
Pernai į Klaipėdą dėl pandemijos pirmą kartą neatvykus nė vienam kruizų laivui, šiemet tikimasi, kad kruizų sezonas įvyks, tačiau vėliau. Jei skiepijimas nuo COVID-19 vyks sparčiai ir bus palanki padėtis JAV, laivų tikimasi jau liepą. ...
-
Seimas imasi neteisėtų vandens gręžinių problemos3
Seimas pradeda įvairių parlamentinių frakcijų inicijuotą svarstymą, kaip sutvarkyti neregistruotus požeminio vandens gręžinius – siūloma patvirtinti laikiną tokių vandenviečių legalizavimo tvarką. ...
-
Pagaliau: M. Riomerio gatvėje išasfaltuota dalis siaubingai duobėtos aikštelės16
M.Riomerio gatvėje, šalia prekybos centro „Šilas“ ir baro-kavinės, daug metų kauniečius piktino labai apleista, siaubingai duobėta aikštelė. Šią savaitę didesnė dalis aikštelės buvo išasfaltuota. ...
-
Lietuviai pamėgo miško viešbučius4
Lietuviai ne tik šluoja nekilnojamąjį turtą, bet ir vis dažniau dairosi prabangaus poilsio. Vienai nakvynei negaili ir 100 eurų, net jei iki jos tenka belstis šimtus kilometrų, gyventi palapinėje ar miško namelyje be civilizacijos i...
-
ŽŪM: vidutinės natūralaus pieno supirkimo kainos per metus padidėjo 3,3 proc.
Šių metų kovo mėnesį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 321 eurų už toną – 0,5 proc. didesnė, palyginti su praėjusiu mėnesiu, kai ji siekė 319,3 euro už t, praneša Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
Kūrybiniams verslams – kur kas didesnės paramos galimybės
Atsižvelgiant į kultūros sektoriaus atstovų lūkesčius ir pastabas, Kultūros ministerijos iniciatyva į naująją subsidijų skyrimo tvarką įtrauktos priemonės, kur kas parankesnės smulkiosioms įmonėms. ...
-
ŽŪM: paramą nuo šiol galės gauti visi ūkininkaujantys ekologiškai
Pakeitus Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisykles, nuo šiol paramą galės gauti visi ekologiškai ūkininkaujantys pareiškėjai, atitinkantys e...
-
G. Skaistė: neviešinti 2,2 mlrd. eurų ekonomikos gaivinimo plano prašė EK3
Finansų ministrė nesutinka su kritika Vyriausybei rengiant 2,2 mlrd. eurų vertės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Pasak Gintarės Skaistės, planas buvo derinamas su socialiniais partneriais, o jo kol kas neviešinti prašė E...
-
Kūrybiniams verslams – kur kas didesnės paramos galimybės
Atsižvelgiant į kultūros sektoriaus atstovų lūkesčius ir pastabas, Kultūros ministerijos iniciatyva į naująją subsidijų skyrimo tvarką įtrauktos priemonės, kur kas parankesnės smulkiosioms įmonėms. ...
-
EK: rengiant ekonomikos gaivinimo planą būtina tartis su socialiniais partneriais1
Finansų ministrei pareiškus, kad 2,2 mlrd. eurų vertės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas iki šiol nebuvo pristatytas visuomenei Europos Komisijos (EK) prašymu, pastaroji teigia raginanti Vyriausybę būti kuo atviresnę ...