M. Navickienė: skurdo ir nepritekliaus tendencija mažėja, tačiau iššūkių lieka labai daug

„Galime būti tinkamai pasiruošę krizėms tik tuo atveju, jeigu visų pirma tvarią socialinę apsaugą užtikrinsime dar iki toms krizėms ateinant. Reikšmingų iššūkių turėjome ir iki šios pandemijos: tai vienas didžiausių ES skurdo rizikos lygių pagal paskutinius prieinamus duomenis, kurie atspindi 2018 metų pajamų lygį.

Lietuvoje skurdo rizikos lygis tuo metu siekė 20,6 proc., tuo tarpu ES vidurkis buvo 16,5 proc. Nors skurdo ir nepritekliaus tendencija mažėja, visgi iššūkių lieka labai daug“, – antradienį vykusioje Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo organizuotoje diskusijoje sakė ministrė.

M. Navickienė taip pat pažymėjo, kad Lietuva atsilieka ir pajamų nelygybės aspektu.

„Skirtumas tarp 20 proc. turinčių didžiausias ir 20 proc. turinčių mažiausias pajamas Lietuvoje taip pat yra vienas pačių didžiausių ES: pagal paskutinius duomenis Lietuvoje šis skirtumas siekia 6,4 karto, o ES vidurkis yra 5 kartai“, – teigė ji.

Anot ministrės, šiuo metu svarbu peržiūrėti savivaldybėse teikiamų socialinių paslaugų aktualumą.

„Man atrodo yra ypač svarbu, kad peržiūrėtume kiekvienoje savivaldybėje teikiamas socialines paslaugas, ar tikrai tos paslaugos atitinka poreikį. (...) Ir tikrai raginu savivaldybes nebijoti matyti to tikslesnio vaizdo, klausti žmonių, kurie yra sistemoje, ar tikrai efektyvi dabar yra pagalba“, – tikino ji.

M. Navickienė pridūrė, kad ministerijos bus siekiama „peržiūrėti socialinių išmokų reglamentavimą ir pačias mažiausias socialines išmokas artinti prie minimalių vartojimo poreikių dydžio“.

Kaip teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė, būtina siekti efektyvesnės užimtumo politikos.

„Turime nusimatę peržiūrėti Užimtumo tarnybos veiklos procesus ir funkcijas, siekiant efektyvios užimtumo politikos. (...) Manome, kad Užimtumo tarnybos pagrindinė misija turėtų būti dirbti su žmonėmis, kurie turi realių paskatų ieškoti darbo. O jeigu tai yra kitokių intencijų turintys žmonės, juos turėtume kažkokiu būdu pamatyti per kitas tarnybas ir kitas sritis“, – sakė M. Navickienė.

R. Lazutka: socialinės apsaugos pasirengimas krizėms yra atvirumas priimti papildomus žmones

Sociologas ir ekonomistas Romas Lazutka diskusijos metu pažymėjo, kad krizės metu itin didelis dėmesys turi būti skiriamas pagalbai darbą praradusiems asmenims.

„Socialinės apsaugos pasirengimas krizėms yra tiesiog atvirumas priimti papildomus žmones, kurie netenka darbo ir pajamų krizės metu. (...) Pagrindinis dėmesys būtų bedarbių ir darbą praradusių asmenų apsaugai“, – teigė jis.

Anot sociologo, siekiant tvaresnės socialinės sistemos šalyje, vertėtų apsvarstyti nedarbo išmokos mokėjimo trukmės ilginimą.

„Nedarbo išmoką mokame 9 mėnesius, ir tai labai gerai. (...) Visgi mums reikia aprėpti nedarbo išmokomis didesnį bedarbių skaičių, ypatingai krizių metu, ir kas yra puikiai žinoma, daugelis šalių tiesiog palengvina gavimo sąlygas, t. y. sumažina reikalavimą draudimo stažui ir prailgina mokėjimo trukmę, kad po 9 mėnesių būtų mokama toliau. Todėl, kad (...) dalis žmonių neras darbo, nes darbo vietų jiems tiesiog nėra“, – tikino jis.

R. Lazutka pažymėjo, kad nors nedarbo draudimas ir socialinė parama turėtų skatinti žmonės įsitraukti į darbo rinką, krizės atveju, kai norinčiųjų dirbti atsiranda daugiau nei laisvų darbo vietų, tai padaryti tampa kone neįmanoma.

Galiausiai sociologas pridūrė, jog „galime pasiruošti krizėms ir sukurti tvarią socialinę apsaugą, bet to norinčiųjų reikia daugiau“.