Kaip ketvirtadienį nurodė teismas, iniciatyvinė grupė prašydama VRK ją registruoti referendumui siūlė Konstitucijos papildymo projektą, pagal kurį Lietuvos Respublikoje nebūtų apmokestinamas piliečio nuosavas nekilnojamasis turtas.

VRK gegužės antroje pusėje atsisakius registruoti šią iniciatyvą, grupės koordinatorius Zigmas Vaišvila kreipėsi į teismą skųsdamas komisijos įgaliojimų viršijimą, tautos teisės ignoravimą tiesiogiai dalyvauti valstybės valdyme ir netinkamą Konstitucijos aiškinimą.

LVAT konstatavo, kad pripažinusi siūlomų pataisų neatitikimą Konstitucijai ir įstatymams, VRK turi teisę ir pareigą atsisakyti registruoti referendumo iniciatyvinę grupę, nes būtent komisija atlieka jai asmenų pateiktų pataisų kontrolę, o Konstituciniam Teismui nekyla pareiga tikrinti teisės aktų projektų atitikties aukštesnės galios teisės aktams.

Teismo vertinimu, šiuo aspektu VRK veikė pagal Konstituciją ir Referendumo konstitucinį įstatymą, o pareiškėjas nepagrįstai kvestionavo VRK teisę vertinti referendumo iniciatyvos turinio teisėtumą.

Nors VRK savo sprendime nekorektiškai konstatavo, kad pagal Konstituciją tik Seimas įstatymu nustato mokesčius, anot LVAT, referendumo grupės pasiūlytas Konstitucijos straipsnio projektas nėra aiškus ir vienareikšmiškas, nes suponuoja tik piliečio bet kokio nekilnojamojo turto apmokestinimą ir potencialiai diskriminuoja užsieniečius, kurių turtas būtų apmokestintas.

Be to, LVAT pažymėjo, kad šis atvejis susijęs su laisvu kapitalo judėjimu pagal sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo.

„Šiame kontekste buvo atkreiptas dėmesys, jog pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją apskritai draudžiamas kapitalo judėjimo tarp valstybių narių ribojimas, o tarp draudžiamų priemonių yra tos, kurios gali atgrasyti ne rezidentus investuoti valstybėje narėje arba minėtos valstybės narės piliečius tai daryti kitose valstybėse narėse“, – pabrėžė LVAT.

Apibendrindamas bylą LVAT konstatavo, kad grupės siūloma Konstitucijos pataisa sudaro prielaidas paneigti pagrindiniame įstatyme įtvirtintus lygiateisiškumo ir valstybės geopolitinės orientacijos principus bei nepagrįstai išbalansuotų Konstitucijos kaip vientiso ir darnaus akto sistemą.