Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija siūlo tobulinti mokesčių reformą

Pirmadienį LPPAR atstovai buvo susitikę su Finansų viceministre Rūta Bilkštyte Rūmų narių pasiūlymams planuojamai mokesčių reformai aptarti. Jau anksčiau LPPAR su pasiūlymais raštu kreipėsi į Finansų ministeriją, taip pat Seimo Biudžeto ir finansų bei Ekonomikos komitetus.

Visų pirma, Rūmai pritaria Pelno mokesčio įstatymo pakeitimuose numatytai galimybei taikyti momentinį ilgalaikio turto nusidėvėjimo metodą, tačiau taip pat siūlo galimybę taikyti nusidėvėjimą per kelis būsimus mokestinius laikotarpius, pratęsti reinvesticijų neapmokestinimo lengvatą ir supaprastinti reinvesticijų apibrėžimo kriterijus. Visa tai itin svarbu Lietuvos investicinei aplinkai, nes kaimyninėse šalyse taikomas paprastesnis investicijų reglamentavimas su paskirstyto pelno apmokestinimo modeliu. 

„Investavimo patrauklumas negali būti mažinamas“, – teigė Kauno PPAR prezidentas Zigmantas Dargevičius. Jam antrino Kauno PPAR viceprezidentė Vaida Butkuvienė:  „Pelno mokestis yra išimti iš įmonės pinigai, o bankų skolinimo griežtinimo laikotarpiu tai trukdo kaupti lėšas investiciniams projektams“.

Rūmų nariams nerimą kelia ir planuojami pertekliniai reikalavimai mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) išlaidų pripažinimui, ypač reikalavimas, kad MTEP plėtra būtų nauja vertinant pasauliniu mastu. Tai kelia riziką, kad nesutaps įmonių ir mokesčių administratoriaus MTEP traktavimas, dėl ko verslui gal būti retrospektyviai koreguojama mokėtinų mokesčių suma. Tad LPPAR siūlo Pelno mokesčio įstatymo pataisose mažinti dviprasmiško MTEP išlaidų traktavimo galimybes.

Skaičiuojant įmonių apmokestinamąją bazę, LPPAR ne pirmą kartą siūlo į atskaitomas išlaidas su tam tikrais ribojimais įtraukti nutolusios darbo vietos (namuose) sąnaudas, pavyzdžiui, elektros energiją, taip pat nelaikyti GPM objektu tokių naudų kaip darbuotojų pavėžėjimo į darbą, maitinimo darbe ir pan. paslaugų. 

„Įmonėms trūksta darbuotojų, papildomos paskatos leistų jų daugiau ir lengviau pritraukti“, – teigė V. Butkuvienė. 

Rūmai taip pat siūlo supaprastinti reprezentacinių išlaidų pripažinimą kaip visiškai leidžiamus atskaitymus, jei jie neviršija 2% įmonės pajamų – tai ženkliai sumažintų apskaitos laiką ir atlieptų tarptautinę praktiką. 

LPPAR nariai nepritaria ir naujam gyventojų pajamų apmokestinimo metodui, t. y. didesniems tarifams aukštoms pajamoms. Rūmų teigimu, tai mažins paskatas reinvestuoti bei neskatins talentingų investuotojų veikti Lietuvoje.

Rūmai iš esmės sutinka dėl individualios veiklos ir kitų veiklos formų apmokestinimo artinimo, tačiau tą darant siūlo lyginti ir reguliacinę verslo aplinką. LPPAR nuomone, licencijavimas, kontrolės niuansai, priešgaisriniai, darbų saugos, ekologijos ir kiti veiklos reikalavimai šiuo metu pernelyg skiriasi priklausomai nuo teisinės verslo formos, o ne veiklos esmės. Jurgita Navikienė, Šiaulių PPAR viceprezidentė, klausė: „Ar numatomi pokyčiai individualios veiklos apmokestinime duos laukiamus rezultatus?“

Nors Rūmų nariai pritaria siūlymui kurti investicines sąskaitas, kurios leistų neapmokestinti reinvestuojamo pelno, šiuo metu numatyta 10 tūkst. Eur riba yra labiau skirta gyventojų investiciniam raštingumui didinti. „Visuminiam investicijų efektyvumui pasiekti riba turėtų būti žymiai didesnė“, – siūloma LPPAR rašte.

Rūmai iš principo palaiko įmonių automobilių įsigijimo išlaidų atskaitymo tvarką sieti su CO2 kiekiu, tačiau siūlo analogiškai taikyti ir PVM atskaitą. Be to, CO2 emisijos stebėsena įmonėms padidins administracinę naštą, todėl šioje srityje ypač svarbu taikyti aiškią ir kuo paprastesnę apskaitos tvarką. Galiausiai, nuskambėjo ir siūlymas neriboti elektromobilių atskaitos 50 tūkst. Eur suma. 

„Jei tikrai rūpinamės gamtosauga, atminkime, kad efektyviausi elektromobiliai tikrai kainuoja daugiau nei ši suma“, – susitikime teigė Kauno PPAR tarybos narys Saulius Valunta.

Tarp kitų LPPAR siūlymų mokesčių reformai taip pat yra kasos aparatų prievolės panaikinimas retai pardavimus vykdančioms įmonėms (numatant prievolę atsiskaityti elektroninėmis priemonėmis), Sodros apmokestinimo netaikymas jau kitur socialiai apdraustiems pagal civilinę paslaugų sutartį dirbantiems mažųjų bendrijų vadovams bei paliktos neapmokestinamos dovanos iš artimųjų.

„Galiausiai lauktume ir iškelto ambicingesnio tikslo mažinti dabartinį bene 72 skirtingų mokesčių tipų skaičių“, – kreipimesi nurodo Rūmai. „Nepamirškime, kad dar yra ir paslėpti mokesčiai: infrastruktūros, už statymą valstybinėje žemėje ir kt.“, – prideda S. Valunta.

Į klausimus atsakė Finansų viceministrė R. Bilkštytė. Baigdamas susitikimą, LPPAR asociacijos prezidentas Sigitas Gailiūnas apibendrino: „Mokesčių reforma neturi bloginti verslo sąlygų, tik tada ji bus naudinga Lietuvai“.