- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Siūlydamas keisti pagrindinės mokėjimo sąskaitos reguliavimą Lietuvos bankas (LB) siekia, kad jos krepšelio kaina būtų prieinama daugeliui gyventojų, sako banko vadovas Gediminas Šimkus. Pasak jo, krepšelis, dabartiniais skaičiavimais, galėtų kainuoti maždaug 1 eurą. Tuo metu piniginę socialinę paramą gaunantiems žmonėms, kaip ir dabar, jis būtų perpus pigesnis, o socialinės pašalpos gavėjams siūloma jį teikti nemokamai.
„Pagrindinis siekis, kad visada būtų prieinamas daugelio gyventojų poreikius atitinkantis mokėjimo paslaugų krepšelis už prieinamą kainą“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Šimkus.
„Su numatomais pakeitimais keliame šiuos tikslus: pirma – geresnis mokėjimo paslaugų prieinamumas gyventojams, antra – kad mokėjimo krepšelis veiktų kaip tam tikras inkaras ir sparčiai nedidėtų mokėjimo paslaugų įkainiai, trečia – geresnė socialiai pažeidžiamų asmenų paslauga“, – kalbėjo LB vadovas.
Pasak G. Šimkaus, norima, kad keičiantis mokėjimo paslaugų įkainiams gyventojai būtų geriau informuoti ir galėtų pasirinkti jiems tinkamiausias paslaugas, taip pat būtų sumažinta administracinė našta bankams.
Anot LB vadovo, siūlomi pakeitimai būtų naudingi ir bankams bei kitoms kredito įstaigoms.
„Vyks retesnė krepšelių peržiūra – ne kas metus, o kas trejus metus. Tai reiškia mažesnę administracinę naštą ir didesnį paslaugos pastovumą“, – teigė G. Šimkus.
LB siūlymu maksimalus krepšelio įkainis būtų nustatomas atsižvelgiant į palankiausius rinkos pasiūlymus vartotojams, o socialiai remtiniems žmonėms jis siektų iki pusės maksimalaus įkainio. Dabar jis yra atitinkamai 1,37 euro ir 0,68 euro per mėnesį. Socialinės pašalpos gavėjams jis būtų nemokamas.
„Išliktų dabar esanti nuostata, kad piniginę socialinę paramą gaunantiems būtų taikoma pusė maksimalaus įkainio, tačiau siūloma, kad gaunantiems socialinę pašalpą pagrindinė mokėjimo sąskaita būtų teikiama nemokamai“, – teigė G. Šimkus.
LB pateikė tai numatančias Mokėjimų įstatymo pataisas. Pagal jas krepšelio įkainis nekistų sparčiau nei jo apimtis bei neviršytų nustatytos minimalios mėnesio algos (MMA) dalies – 0,119 proc.
„Kalbama šiuo metu apie pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio kainą, kuri būtų lygi maždaug vienam eurui“, – teigė G. Šimkus.
Pasak LB vadovo, krepšelio kaina galėtų keistis tik tuo atveju, jeigu keistųsi jo apimtis.
„Mes kalbame apie tam tikrus bazinius vartotojų poreikius, gyventojų įtraukimą ir tai yra pagrindinė mokėjimo sąskaita. Jeigu keičiasi krepšelio sudėtis ir apimtis, tad galėtų keistis ir krepšelio kaina“, – teigė G. Šimkus.
Pasak G. Šimkaus, pagrindinės mokėjimo sąskaitos sudėtinės dalys nesikeistų, tačiau siūloma, kad grynųjų išgryninimo bankomatuose suma ir elektroninių pervedimų skaičius tenkintų 90 proc. gyventojų poreikius. Jie būtų nustatyti reguliariai atliekamomis banko apklausomis.
Krepšelio paslaugą turėtų teikti ir tos kredito įstaigos, kurios neteikia grynųjų pinigų įmokėjimo į sąskaitą paslaugos.
LB taip pat siūlo, kad būtų sukurta interneto svetainė, kurioje būtų palyginami smulkiajam verslui teikiamų paslaugų įkainiai.
„Manome, kad yra labai svarbu, šiuo metu tokios galimybės nėra, efektyviai, realiai palyginti vienoje vietoje visų mokėjimo paslaugų teikėjų siūlomus mokėjimo paslaugų įkainius“, – teigė G. Šimkus.
„Tokios galimybės užtikrinimas didins tiek skaidrumą, tiek aiškumą, tiek pasirinkimą, kad jeigu netenkina vieno mokėjimo paslaugų teikėjo paslaugos, būtų galima efektyviai rinktis kito teikėjo paslaugas“, – pridūrė LB vadovas.
Anot jo, tai gali prisidėti ir prie smulkiojo verslo elektroninių atsiskaitymų skatinimo
LB siūlo, kad pateiktos Mokėjimų įstatymo pataisos įsigaliotų nuo 2024-ųjų sausio.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...