- Artūras Ketlerius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje sparčiai daugėjant pensininkų bei mažėjant dirbančiųjų, kurie išlaikytų senjorus, Lietuvos bankas skambina pavojaus varpais - anot jo, būtina reformuoti pensijų sistemą ir susieti dirbančio žmogus įmokas valstybei su būsima jo pensija.
Pasak centrinio banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, dabartinė pensijų sistema yra netvari, nes po 20 metų dirbančių žmonių sumažės nuo 1,7 iki 1,2 mln., todėl dešimčiai gyventojų teks išlaikyti nebe 3, o 6 pensininkus. Tai reiškia, kad mažės pensijos, todėl, anot banko vadovo, pensijų sistemą reikia iš esmės pertvarkyti.
Gyventojams - asmeninės mokesčių sąskaitos
Lietuvos bankas siūlo įteisinti asmenines sąskaitas, kurios būtų susietos su per gyvenimą sumokėtomis įmokomis valstybei ir išmokomis pensijai, nepriklausomai nuo darbo stažo. Valstybė įsipareigotų išmokėti gyventojui lėšas, sukauptas šioje sąskaitoje.
Tai būtų virtuali sąskaita, kurioje matytųsi, kiek žmogus sumokėjo įmokų, kokių išmokų galėtų tikėtis senatvėje.
„Mes galvojame, kad asmeninės sąskaitos galėtų eiti kaip priedas prie bazinės pensijos dalies, kitaip sakant, jos pakeistų stažą ir papildomos pensijos priedą. Tai būtų virtuali sąskaita, kurioje matytųsi, kiek žmogus sumokėjo įmokų, kokių išmokų galėtų tikėtis senatvėje“, - spaudos konferencijoje antradienį sakė V. Vasiliauskas.
Jis aiškino, kad tokią sąskaitą turintis žmogus galėtų matyti, kiek sumokėta mokesčių, kokios pensijos galima tikėtis. Tačiau joje kaupiamos sumos kistų, priklausomai nuo šalies ekonomikos - jai smunkant, smuktų ir suma sąskaitoje.
V. Vasiliausko nuomone, toks modelis galėtų skatinti gyventojus sąžiningai mokėti mokesčius. Tačiau jis nedetalizavo, kaip tai mažintų šešėlį.
„Aš tikrai konkretaus atsakymo neturiu ir spekuliacijomis užsiiminėti nenoriu, bet 25 proc. šešėlio jau yra dugnas, todėl bet kokios priemonės, kurios pagelbėtų skaidrėjimui, yra reikalingos“, - tikino V.Vasiliauskas.
Anot jo, nors asmeninės sąskaitos būtų atsietos nuo darbo stažo, jos neskatintų gyventojų išeiti į pensiją anksčiau, mat pablogėjus ekonomikos būklei, dalis pensijų galėtų smukti: „Aš nerizikuočiau, mano paskata būtų kuo ilgiau likti darbo rinkoje“.
Norima išlaikyti žmones darbe
Anot V.Vasiliausko, blogėjant demografinėms tendencijoms, reikia, kad žmonės dirbtų kuo ilgiau, jeigu tik jie nori. Todėl, anot jo, reikia sudaryti lankstesnes sąlygas dirbti ir gauti dalinę pensiją.
„Akivaizdu, visuomenė sensta, jaunų žmonių dalis mažėja, todėl būtina skatinti vyresnio amžiaus žmones kuo ilgiau darbo rinkoje. Be abejo, jeigu jie nori to“, - tikino V.Vasiliauskas.
Bankas siūlo mokėti dalinę pensiją dirbantiems, derinti pensijų išmokas ir darbą ne visą arba visą darbo dieną.
„Tai galėtų būti dalinės pensijos mokėjimas, galimybės dirbti ne visą darbo dieną. Pagrindinis dalykas, kad žmogus, pasiekęs tam tikrą amžiaus ribą, toliau dirbantis, kad pinigų suma jo virtualioje sąskaitoje nemažėtų. Kokia tai galėtų būti paskatų sistema, manau, diskusija yra reikalinga. Ir kuo ilgiau išlaikyti žmogų darbo rinkoje yra būtinybė“, - tikino jis.
Sieks nustatyti tinkamą kaupimą
Lietuvos banko vertinimu, pensijų sistemoje problemų kyla ir dėl to, kad kaupdami privačiai, gyventojai tai daro neteisingai: prisiima per mažas arba per dideles rizikas, be to, kaupia per mažai, dėl to sulaukus pensijos, gauna vienkartinę išmoką, o ne anuitetinę rentą.
Todėl LB siūlo, kad sudarant sutartis su pensijų fondu, jei gyventojai nenorės kitaip, pats fondas pagal jų amžių nustatytų rizikas, kurios žmogui senstant sentų kartu su juo. Anot V.Vasilaiusko, patirtis rodo, jog gyventojai nekeičia savo pensijų fondo rizikų nuo pat sutarties sudarymo dienos, nors tai reikėtų daryti.
Taip pat, anot V.Vasiliausko, fonduose kaupiamos per mažos sumos. Anot jo, didžioji gyventojų dalis antrame pensijų fonde kaupia tik 2 proc. „sodrinių“ įmokų ir neprisideda patys.
„2 proc. išeina iš pirmos pakopos, dėl nedidelio kaupimo masto antroje pakopoje tikrai nepavyks uždirbti daugiau, tai didžioji dalis žmonių net nesukaupia anuiteto sumos, gauna tik vienkartinę išmoką“, - sakė jis.
Lietuvos bankas siūlo, kad jeigu žmonės neketina kaupti ir savo lėšomis, jie turėtų grįžti į „Sodrą“.
V.Vasiliauskas teigė dar nediskutavęs su Finansų ministerija ar kitais politikais ir institucijomis, tačiau finansų ministrui siūlymus jau išsiuntė.
Pensijų fondai daliai siūlymų pritaria
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija vadovas Šarūnas Ruzgys teigia iš esmės pritariantis Lietuvos banko siūlymams. Anot jo, tiek ciklinis investavimas, kai fondas pagal žmogaus amžių nustato rizikas, tiek ir pats skatinimas kaupti daugiau yra teisingi žingsniai.
Tačiau, anot jo, pensijų fondai negali pritarti prievartiniam gyventojų grąžinimui į „Sodrą“.
„Mes kategoriškai prieštarautume bet kokiam prievartiniam keliui. Žmogaus turi būti atsiklausiama visais atvejais. Arba jis sutinka prisidėti papildomai, arba sutinka, kad būtų jo turtas grąžintas į „Sodrą“. Bet jeigu kalbama apie automatinį grąžinimą, kai neprisideda pats, tai manau, čia dar teisininkai nepasisakė“, - žurnalistams antradienį sakė Š.Ruzgys.
Anot jo, tyrimai rodo, kad net ir nepasiekus anuiteto išmokų, vis vien sukaupiama daugiau nei „Sodroje“: „Iš principo sukaupta daugiau nei sumažėjo „sodrinė“ pensija.
V.Šapoka: būtina pasiekti ilgalaikį susitarimą
Finansų ministras teigiama vertina Lietuvos banko siūlymus dėl pensijų kaupimo sistemos pertvarkos. Viliaus Šapokos teigimu, dėl to būtina pasiekti ilgalaikį susitarimą, kad ji nebūtų kaitaliojama kasmet.
„Nemaža dalis Lietuvos banko pateiktų pasiūlymų jau yra numatyti Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane. Akivaizdu, kad sprendimus šioje kadencijoje tiek dėl pirmos, tiek dėl antros pensijų kaupimo pakopos reikės priimti“, - BNS sakė V.Šapoka.
Jis pripažino, kad daugiausiai bendrų taškų galima surasti centrinio banko ir ministerijos pasiūlymuose, kaip pertvarkyti antros pakopos pensijų kaupimą. Tuo metu dėl siūlomo kitokio kaupimo „Sodroje“, anot ministro, reikėtų platesnės diskusijos.
„Pati kryptis, jog būsimieji pensininkai turėtų aiškiai žinoti, kaip prisidėdami savo įmokomis į „Sodrą“, jie augina savo pensiją, yra teisinga. Dėl paties realizavimo - reikia gilesnės diskusijos ir plataus sutarimo“, - tvirtino V.Šapoka.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...