Ketvirtadienį Utenos rajone bus skelbiama ekstremali padėtis - L.Tiškus

Utenos rajone aptikus naują afrikinio kiaulių maro židinį, ketvirtadienį rajone bus skelbiama ekstremali padėtis, teigia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas.

„Darbai jau iš principo visi padaryti. Dabar reikės dokumentiškai įforminti. Mes pirmiausia darome darbus, nes žinome, kaip taip rimta. Rytoj bus patvirtintos apsaugos ir stebėjimo zonos bei vykdomos priemonės jose“, - BNS sakė Utenos rajono maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Linas Tiškus.

Pasak jo, pasiruošimas galimam kiaulių marui Utenos rajone buvo pradėtas, nustačius jo židinį Ignalinos rajone. Padėtį lengvina tai, kad Utenos rajone nebėra didelių kiaulių ūkių.
„Mūsų dideli kiaulių ūkiai, kurie neįgyvendino biologinių saugumo priemonių, savo kiaules jau pardavė. Šitas sprendimas priimtas ekstremalių situacijų komisijoje, kad be išimties visi augintojai, neatitikę saugos priemonių, parduotų arba paskerstų savo kiaules“, - kalbėjo L.Tiškus.

Jo teigimu, Utenos rajone buvo 5 dideli ūkiai, kurie kartu augino 417 kiaulių. Šiuo metu 3 kilometrų apsaugos zonoje, kur nustatytas maras, yra 17 smulkių kiaulių augintojų, turinčių 34 kiaules, o 10 kilometrų stebėjimo zonoje - 100 augintojų, turinčių 350 kiaulių.

„Stebėjimo zonoje mes tikimės rasti maždaug 10-15 proc. daugiau kiaulių, nes yra dalis nedeklaruotų kiaulių augintojų“, - sakė L.Tiškus.

Trečiadienį Utenos rajone nustatytas jau antrasis šalyje kiaulių maro židinys. Liepos pabaigoje šalies rytinėje dalyje, Ignalinos rajone netoli sienos su Baltarusija ir Latvija, židinys rastas didelėje ir gerai saugomoje fermoje.

Ekstremali padėtis šiuo metu paskelbta Ignalinos, Trakų, Varėnos, Druskininkų, Lazdijų, Šalčininkų ir Alytaus rajonuose.

Maro židinyje - neregistruotos kiaulės

Utenos rajone įsiplieskus antrajam afrikinio kiaulių maro židiniui, paaiškėjo, kad mirtina liga susirgusios kiaulės nebuvo registruotos. Be to, jų laikytojas yra medžiotojas, todėl užkratas galėjo patekti dėl kontakto su laukiniais gyvūnais.

„Paaiškėjo, kad registravimo sistemoje yra spragų - šios kiaulės nebuvo registruotos, jų nėra registre. Atliksime tyrimus ūkio aplinkoje, ieškosime užkrato šaltinio. Ūkyje lankęsis ir kiaules gydęs veterinarijos gydytojas sudegino savo drabužius, batus ir inventorių, kad užkratas neturėtų galimybių išplisti“, - BNS sakė Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius.

Anto jo, tiriant galimas kiaulių užsikrėtimo versijas, bus tiriama kiaulių laikytojo aplinka, taip pat ir maisto produktai.

„Tas žmogus, kurio ūkyje aptiktos kiaulės, sirgusios afrikiniu kiaulių maru, yra labai aktyvus medžiotojas ir pastaruoju metu medžiojo ne viename medžioklės plote. Tai galbūt ir paaiškina ligos atėjimą“, - LRT radijui sakė aplinkos viceministras Linas Jonauskas.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Utenos skyriuje BNS patvirtino, kad ūkininkas turėjo medžiotojo pažymėjimą, tačiau jis šiame skyriuje nebuvo tęsiamas pastaruosius dvejus metus. Tačiau pažymėjimą galima prasitęsti bet kuriame kitame draugijos skyriuje.

Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Lauris Martišius BNS teigė, kad departamentas oficialiai nežino ūkininko pavardės, taip pat - ar jis nėra sumedžiojęs šernų.

„Kaip suprantu, tas ūkis yra deklaruotas ar priklauso šeimos nariui, tiesiogiai tai ne to žmogaus ūkis, todėl oficialūs duomenys, kad jis kažkuo yra susijęs, mano supratimu, būtų pernelyg skuboti“, - BNS sakė L.Martišius.

Utenos rajono Skroblų kaime rastos dvi afrikiniu kiaulių maru užsikrėtusios kiaulės. Šis židinys yra maždaug per 18 kilometrų nuo afrikiniu kiaulių maru apkrėstos „Idavang“ fermos, kurioje teko sunaikinti apie 19 tūkst. kiaulių.

Lietuvoje – jau antras afrikinio maro židinys

Lietuvoje rastas antras afrikinio kiaulių maro židinys - Utenos rajone susirgo dvi ūkininko kiaulės. Tai jau antras maro židinys per pastarąsias 2 savaites - liepos pabaigoje šalies rytinėje dalyje, Ignalinos rajone netoli sienos su Baltarusija ir Latvija, židinys rastas didelėje ir gerai saugomoje „Idavang“ fermoje.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius BNS sakė, kad abu židinius skiria apie 18 kilometrų.

„Pirminė versija yra tokia, kad užkratas pateko iš aplinkos. Abu židiniai yra maždaug per 18 kilometrų vienas nuo kito. Aplink yra miškai, ežerai, poilsiavietės. Gali būti, kad užkratą pernešė šernai, kita vertus, poilsiaujantys žmonės galėjo turėti maisto produktų, palikti atliekų“, - BNS sakė J.Milius.

Šiuo metu specialistai skaičiuoja kiaules ir ims mėginius laboratoriniams tyrimams iki 10 kilometrų spinduliu. Gali būti, kad 3 kilometrų zonoje teks paskersti visas kiaules, tačiau jų neturėtų būti daug.

„Ten yra nacionalinio parko teritorija, gyvena nedaug žmonių, stebėsenos zonoje nėra jokių didesnių kiaulininkystės kompleksų“, - BNS sakė J.Milius.

Utenos rajono Skroblų kaimo ūkyje įtarimų kilo, kai viena iš dviejų kiaulių nugaišo su aiškiais maro požymiais. Ištyrus jų mėginius, diagnozuotas afrikinis kiaulių maras.

Maro virusas nustatytas Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, o galutiniam jo patvirtinimui mėginiai išsiųsti į Europos Sąjungos referentinę laboratoriją Ispanijoje.

Liepos 24 dieną kiaulėms ir šernams mirtinas užkratas rastas Danijos kapitalo bendrovės „Idavang” Rupinskų kiaulių komplekse Ignalinos rajone. Jame teko sunaikinti apie 19 tūkst. kiaulių. Užkrato patekimo į fermą aplinkybės tiriamos.

Ignalinos rajone sumažinta apsauga

Aplink Danijos bendrovės „Idavang“ fermą Ignalinos rajone išpjovus visas ūkininkų laikytas kiaules ir apsaugos zonose neradus mirtino užkrato, mažinama regiono apsauga.

„Sumažinome postų skaičių - jų iš vienuolikos liko du, nes kiaulės trijų kilometrų spinduliu išpjautos, atlikti tyrimai buvo neigiami“, - BNS sakė J.Milius.

Jo teigimu, „Idavang“ fermoje šiuo metu laidojami laikyti pašarai, naikinamos kitos veiklos atliekos. Po pirmojo dezinfekavimo nuo pirmadienio mechaniškai valoma visa jos teritorija.

.Milius neprognozavo, kiek gali užtrukti mechaninis fermos valymas.

Dėl liepos 24 dieną aptikto mirtino kiaulėms užkrato, „Idavang“ fermoje sunaikinta apie 19 tūkst. kiaulių.

Lietuvoje dirbę Europos Komisijos (EK) pareigūnai spėja, kad mirtinas užkratas į „Idavang“ fermą pateko apie liepos 5 dieną, o viena pagrindinių versijų - žmogiškasis faktorius.

Laboratorijoje praėjusį penktadienį baigti tirti iš „ Idavang“ Rupinskų komplekso paimti pašarų mėginiai, afrikinio kiaulių maro užkrato juose nerasta, kaip ir netoliese nugaišusiuose šernuose, kraujasiurbiuose vabzdžiuose.

100 proc. Lietuvos bendrovės „Idavang“, kuri šalyje turi 11 kiaulių kompleksų ir yra didžiausia kiaulių augintoja, akcijų valdo Danijos įmonė „ Idavang“.