- Martas Kalendra (LNK)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Lietuviai be sviesto: kaina pakilo drastiškai
Per metus sviestas Europos Sąjungos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, pabrango maždaug ketvirtadaliu. Kai kur, pavyzdžiui, Vokietijoje, net dvigubai. Tai smūgis daug sviesto naudojančioms kepykloms. Štai kruasanais garsėjančioje Prancūzijoje kai kurie konditeriai nenorėdami branginti kepinių jau ėmė naudoti margariną. Tačiau pasak jų, kepti kruasaną su margarinu tas pats, kas pardavinėti „Ferrari“ su „Dacia“ varikliu.
Vienos Paryžiaus kepyklos konditerijos šefas iškočiojo tešlą kruasanams su šokoladu. Deja, netrukus kepinį gali tekti branginti, mat brangsta žaliavos.
„Nuo rugsėjo sviesto kaina padidėjo mažiausiai 25 proc. Šiandien jo kaina yra apie 10 eurų už kilogramą. Rugsėjį mokėjome apie aštuonis eurus“, – teigė kepyklos savininkas ir vyriausiasis konditeris Arnaud'as Delmontel'as.
LNK stop kadras.
Per metus sviestas Europos Sąjungos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, pabrango maždaug ketvirtadaliu, kai kur, pavyzdžiui Vokietijoje, net dvigubai. Kai kurios kepyklos vietoje sviesto ėmė naudoti pigesnį margariną.
„Tai tarsi parduotumėte „Ferrari“ su „Dacia“ varikliu, bet pristatytumėte jį kaip „Ferrari“. Tam tikru momentu tai nebeveiks. Žmonės tai pastebės“, – įsitikinęs A. Delmontel'as.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Sviesto brangimą daugiausia lemia pasaulinis pieno trūkumas, kurį lemia mažėjanti pieno gamyba, įskaitant Jungtines Valstijas ir Naująją Zelandiją, didžiausias pasaulyje sviesto eksportuotojas. Kadangi sviestas parduodamas standartiniais dydžiais, maisto gamintojai negali nuslėpti kainų šuolių mažindami pakuočių dydžius. Tačiau galima sumažinti kepinius.
„Galima gaminti mažesnius kruasanus, nors klientai visada turi galimybę sužinoti kainas ir svorį, bet tai vienintelis būdas. Mokesčiai, darbuotojų algos, elektra, vanduo – visa tai reikia valdyti. Viena vertus, iš tavęs tikimasi, kad tavo klientai bus patenkinti, bet taip pat turi būti protingas verslo savininkas, jei nori išgyventi ilgalaikėje perspektyvoje“, – aiškino A. Delmontel'as.
Ilgus dešimtmečius sviestas buvo smerkiamas kaip nesveikas, tačiau pastaraisiais metais jo įvaizdis pagerėjo dėl tyrimų, kurie parodė, kad riebalai nėra tokie žalingi sveikatai, kaip anksčiau manyta.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Lietuvos sporto apdovanojimų ...
-
Vilniuje pristatyta antroji ko...
-
Auksinės teatro rūtos šakel...
-
M.A.M.A nominantų paskelbimas...
-
Paramos akcijos „Maltieči...
-
Katedros aikštėje dovanojamo...
-
Miškininkai vėl pakvietė ...
-
Aleksandro Stulginskio mokyklo...
-
Zoologijos sodo žaltys išpra...
-
Kauno miesto tarybos posėdis ...
-
Apklausa: populiariausi lietuvių atsiskaitymo ir pinigų kaupimo būdai – laiko ir kojinėseLietuvos gyventojai dažniausiai tarp euro zonos šalių piliečių perka ir atsiskaito internetu, nors žmonėms vis dar svarbūs ir grynieji, rodo Europos Centrinio Banko (ECB) vartotojų mokėjimo įpročių apklausa. ...
-
Lietuvos BVP vienam gyventojui pernai siekė 87 proc. ES vidurkioRealusis bendrasis vidaus produktas (BVP), tenkantis vienam Lietuvos gyventojui (išreikštas perkamosios galios standartais), 2023 metais sudarė 87 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio. 2022 metais šis rodiklis siekė 89 proc. ...
-
Lingė apie valdančiųjų planus dėl mokesčių: biudžeto pajamos būtų nepakankamosSeimo konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė, sako, kad valdančiųjų planas didinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) progresyvumą nesukurtų pakankamo pajamų į biudžetą šaltinio planuojamoms išlaidoms padengti. Politikas tik...
-
Šadžius apie SEB banko sprendimą: solidarumo mokestis jokios įtakos tam neturėjo2Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad SEB banko sprendimui naują jungtinę būstinę įsteigti Taline, o ne Vilniuje įtakos neturėjo Lietuvoje vasarą pratęstas vadinamasis solidarumo mokestis. ...
-
Seimas leido 200 MW kaupiklius naudoti sistemos balansavimui po 2025-ųjų vasario3Seimas pritarė, kad pernai Lietuvoje pradėję veikti 200 megavatų (MW) bendros galios elektros kaupimo įrenginiai nuo kitų metų vasario, Baltijos šalių elektros tinklus sinchronizavus su Europa, trejus metus būtų naudojami sistemos balansavimui...
-
Prezidentas įvertino 2025-ųjų biudžetą: ne žodžiais, o darbais tėvynę mylime1Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Seimo priimtas kitų metų valstybės biudžetas sudaro galimybes krašto apsaugai skirti 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
2025 metų biudžeto priėmimas Seime: įsimintiniausios citatosSeimas antradienį priėmė 2025 metų valstybės biudžetą. Naujienų agentūra BNS pateikia įsimintiniausias parlamentarų citatas iš diskusijų. ...
-
LB prognozės: ekonomika augs, bet neramina augantis ilgalaikių bedarbių skaičius, ypač tarp jaunimo3Lietuvos bankas (LB) pagerino rugsėjį skelbtą prognozę – anot jo, šių metų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,4 proc. Rugsėjį LB prognozavo, kad ekonomika augs 2,2 proc. ...
-
LEA: pastarąją savaitę Lietuvoje išaugo vidutinės degalų kainos1Per pastarąją savaitę Lietuvoje benzinas pabrango 0,5 proc., o dyzelinas – 0,7 proc. Kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse vidutinės degalų kainos taip pat išaugo, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Premjeras dėl Kinijos taikytų ribojimų Lietuvai: kol kas atsakymų neturiu1Premjeras Gintautas Paluckas teigia nežinantis, koks sprendimas bus priimtas dėl šiuo metu sustabdytos Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) bylos dėl Kinijos taikytų prekybos ribojimų Lietuvai. ...
