- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vidutinė didmeninė savaitės elektros energijos kaina Lietuvoje lapkričio 25 d. – gruodžio 1 d. augo 8 proc., iki vidutinės 46,4 Eur/MWh kainos.
„Nord Pool“ biržos sistemos kaina augo 2 proc. ir siekė 41,9 Eur/MWh, o artimiausiose prekybos zonose – Skandinavijoje, Baltijos šalyse ir Lenkijoje – fiksuotas vidutinis 4 proc. kainos augimas, iki 43,6 Eur/MWh, praneša Elektros perdavimo sistemos operatorius LITGRID.
Elektros kaina po 7 proc. augo ir Latvijoje (46,4 Eur/MWh) bei Estijoje (46,4 Eur/MWh).
Anot LITGRID pranešimo, elektros energijos kainos kritimą Baltijos šalyse lėmė bendras elektros kainos augimas regione, vidutiniškai 5 proc. augęs elektros energijos suvartojimas, mažėjusi vėjo generacija Lietuvoje ir kai kuriose kitose regiono šalyse bei generacijos struktūros ir srautų pokyčiai. Kainos augimui įtakos turėjo ir apyvartinių taršos leidimų kainos augimas 4 proc., iki 24,7 Eur/t CO2 kainos.
Baltijos šalys pasigamino 56 proc. viso jų elektros energijos suvartojimo (344 GWh). Generacija didėjo tik Estijoje penktadaliu, o Lietuvoje ir Latvijoje sumažėjo po 14 proc.
Bendrai Baltijos šalyse 8 proc. augo šiluminių elektrinių gamyba, o vėjo ir hidroelektrinių generacija sumažėjo atitinkamai 6 proc. ir 29 proc. Bendras šalių elektros suvartojimas padidėjo 5 proc. ir siekė 613 GWh.
Pagal generacijos apimtis, Estijos vietinė generacija užtikrino 74 proc. viso šalies poreikio (142 GWh generacija iš 193 GWh poreikio), Latvijos – 86 proc. (134 GWh iš 156 GWh), Lietuvos – 25 proc. (67 GWh iš 264 GWh) šalies poreikio.
Lietuvoje augo tik hidroelektrinių gamyba (13 proc.).
Pagal importo/eksporto (saldo) santykį, 75 proc. mūsų šalyje suvartotos elektros energijos buvo importuota, o bendras importo srautas augo 11 proc. Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 3 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...