- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo opozicijai siūlant neribotam laikui pratęsti antrus metus galiojantį laikinąjį bankų solidarumo įnašą, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad tai reikštų naują mokestį bankams.
„Matosi, kad vienintelis (bankų – BNS) sektorius yra apmokestinamas ir ne vieną kartą. Nes yra papildomas pelno mokestis ir dabar naujos diskusijos dėl laikino (mokesčio – BNS) padarymo nuolatiniu, ką mes vertiname kaip naują mokestį, nes jį reikėtų derinti su Europos Centriniu Banku – visai naujas procesas“, – LRT radijui pirmadienį sakė E. Čipkutė.
Jos teigimu, kasmetinės diskusijos apie mokesčių pakeitimus Lietuvos investicinę aplinką daro neprognozuojamą.
„Jau darosi kaip ir tendencija, kad kasmet turime diskusiją apie kažkokį mokesčio pratęsimą arba naujo mokesčio uždėjimą, ir investuotojams darosi neprognozuojama investicinė aplinka, ką savo atžvilgiu jie vertina kaip politinį nestabilumą“, – kalbėjo E. Čipkutė.
„Investuotojai, kai žiūri į savo pelną, jie žiūri ne tik į ekonominio ciklo piką, bet ir tuomet, kai yra nuostolių. Ciklo piko metu gaunamas pelnas naudojamas nuostoliams ciklo apačioje padengti. Ir šitoje perspektyvoje jiems kyla klausimas, kas bus, kai bus nuostoliai ir (...) kaip vertinti tą jurisdikciją, ar ilguoju laikotarpiu ji vis dar patraukli“, – kalbėjo LBA prezidentė.
Vėliau E. Čipkutė BNS teigė, kad bankų apmokestinimas Lietuvoje pernai siekė apie 30 proc. – jų pelnas neatskaičius mokesčių siekė apie 1,5 mlrd. eurų, iš jų 0,5 mlrd. eurų sumokėta pelno bei laikinojo solidarumo mokesčių.
Jau darosi kaip ir tendencija, kad kasmet turime diskusiją apie kažkokį mokesčio pratęsimą arba naujo mokesčio uždėjimą, ir investuotojams darosi neprognozuojama investicinė aplinka (...)
LB valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad 2026–2027 metais dabartinis solidarumo mokesčio modelis jau nebegeneruotų papildomų pajamų: „Jeigu būtų politinė diskusija, ar reikia bankus apmokestinti, tai turbūt reikėtų iš esmės keisti mokesčio dizainą arba ieškoti kitų sprendimų.“
Anot jo, pratęsus laikiną bankų solidarumo įnašą kitiems metams ir „nekeičiant parametrų“ jo būtų galima surinkti maždaug 50–70 mln. eurų.
„Surenkama lėšų suma mažėja, dėl to, kad (...) palūkanų normos mažės. Taip pat matome, kad nors pakankamai inertiškai, vis daugiau indėlininkų renkasi terminuotus indėlius ir už juos gauna palūkanas – tai irgi mažina bankų pelną“, – LRT radijui pirmadienį sakė S. Krėpšta.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad diskusija dėl solidarumo mokesčio pratęsimo gali vykti, tačiau pabrėžė, kad papildomam gynybos finansavimui vis tiek reikalingi tvarūs šaltiniai.
„Buvo prognozuojama, kad per dvejus metus išnyks tiesiog ta pati (solidarumo mokesčio bazė – BNS) bazė ir nebeliks galimybės gauti iš to perviršio pajamų. (...) Gali būti, kad ta bazė kažkiek išliks ir po kitų metų, kai gegužės ar birželio mėnesiais baigiasi galiojimas (mokesčio – BNS), tie poreikiai matosi, kad yra“, – LRT radijui sakė M. Lingė.
„Įnašas kaip ir buvo laikinas, gali ir toliau būti laikinas, tik tas laikinumas gali apsibrėžti tam tikrame laike“, – pridūrė jis.
Ekonomistas Romas Lazutka palaiko siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, tačiau, pasak jo, būtų geriau „sukonstruoti“ progresinį pelno mokestį, kuris būtų taikomas ne tik bankų sektoriui.
„Tuomet nebūtų argumentų, kodėl tik vienas sektorius (apmokestinamas – BNS). (...) Atsižvelgiant į Lietuvos bankinę rinką, būtų verta konstruoti tokį mokestį, kuris būtų pastovus, bet jis leistų apmokestinti tokius viršpelnius, kurie susidaro nebūtinai ypatingomis sąlygomis“, – LRT radijui sakė R. Lazutka.
Seimo opozicinių frakcijų atstovai ketvirtadienį įregistravo pasiūlymą neribotam laikui pratęsti laikinąjį bankų solidarumo įnašą.
Valdantieji iš pradžių buvo prieš tokią idėją, tačiau pastaruoju metu neatmetė tokios galimybės, pratęsiant jį bent vieneriems metams.
Lietuvos banko (LB) duomenimis, šalyje veikiantys bankai už praėjusius metus sumokėjo daugiau nei 250 mln. eurų solidarumo įnašo. Centrinis bankas prognozuoja, kad šiemet jo gali būti sumokėta dar apie 220 mln. eurų.
Gynybos finansavimą politikai nori didinti iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), siekiant kariuomenėje greičiau kurti diviziją, iki 2027 metų priimti Lietuvoje Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Energetikos ministras: pingant biokurui šilumos kainos bus gerokai žemesnės
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad pingant biokurui šilumos kainos šį šildymo sezoną bus kiek žemesnės, o grąžinta 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata jų neišaugins. ...
-
Viceministras: kitąmet keliams bus skirta bent 700 mln. eurų, tikimės didesnės sumos
Susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas sako, kad kitų metų valstybės biudžete kelių finansavimui bus numatyti bent 700 mln. eurų. Anot jo, galutinė suma turėtų būti didesnė, taip pat yra pateiktas poreikis dėl 1,375 mlrd. eurų valstybinės ...
-
Vilniaus meras pasakė, kada gali prasidėti šildymo sezonas: žada, kad jis bus pigesnis1
Šildymo sezono pradžia Vilniaus mieste gali būti paskelbta po dviejų savaičių, tačiau galutinis sprendimas priklausys nuo orų, sako sostinės meras Valdas Benkunskas. Šilumos gamintojos Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) skaičia...
-
„Keliauk Lietuvoje“: užsienio turistai Lietuvoje išleidžia keturis kartus daugiau negu vietiniai
Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ vadovė Olga Gončarova tikina, kad užsienio turistai Lietuvoje vienos kelionės metu išleidžia keturis kartus daugiau pinigų negu vietiniai. Anot jos, dėl šios prie...
-
V. Mitalas pažėrė kritikos konservatoriams: mokesčių reforma neturi būti nurašoma iš oro
Seimo „laisviečių“ frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas kritikuoja koalicijos partnerius konservatorius dėl jų teiktų siūlymų reformuoti mokesčių sistemą. Pasak jo, pokyčiai buvo planuojami siekiant pasirodyti prieš Europos Komisi...
-
Vilniaus rajono švietimo ir gydymo įstaigose pradedamas šildymo sezonas
Trečiadienį Vilniaus rajono savivaldybės švietimo ir gydymo įstaigose pradėtas šildymo sezonas, pranešė Vilniaus rajono savivaldybė. ...
-
Seimo komitete – didesnių baudų verslui už e. cigarečių prekybos pažeidimus svarstymas
Seimo Sveikatos reikalų komitetas trečiadienį apsispręs, ar pritarti didesnėms baudoms verslui už tabako gaminių, įskaitant elektronines cigaretes, pardavimą nepilnamečiams. ...
-
Vilniuje – tarptautinė energetinio saugumo konferencija
Vilniuje trečiadienį vyks NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro (ESKC) organizuojama tarptautinė konferencija „Ateities operacijos – atsparumas pereinamojo laikotarpio energetikoje“. ...
-
Patarėjas: prezidentas sieks, kad mokesčiai būtų keičiami tik esant plačiam sutarimui2
Bet kokie mokestiniai pakeitimai yra „jautrus klausimas“ dabartinėje geopolitinėje situacijoje, todėl prezidentas sieks, kad jie būtų keičiami tik esant plačiam sutarimui, sako šalies vadovo patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
Paskelbti valstybės valdomų įmonių rezultatai: sparčiausiai augo susisiekimo sektorius
Šių metų pirmąjį pusmetį, tarp valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pastebimiausiai augo susisiekimo sektorius, kuris, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, didėjo ketvirtadaliu, iki 46,2 mln. eurų. ...