Rygoje surengtas Europos ir Azijos transporto ministrų susitikimas parodė, kad Latvija yra stipriausia regiono tranzito valstybė.

Baltarusių viliotinis

Po šio Rygos forumo Latvijos uostai sulaukė daugybės pasiūlymų. Kartais netgi atrodytų neįtikėtinų. Pavyzdžiui, Vokietijos Diuseldorfo upių uosto administracija pasiūlė Rygai tampriau bendradarbiauti gabenant krovinius tarp Rytų ir Vakarų.

Didžiausi šio forumo Latvijos pasiekimai buvo tai, kad  vyko susitikimai su Rusijos ir Baltarusijos transporto ministrais. Šių šalių kompanijos ir yra didžiausios Latvijos tranzito partnerės.

Klaipėdos uostui bene blogiausiu scenarijumi būtų pernelyg didelis Latvijos uostų suartėjimas su Baltarusijos krovinių savininkais. Jei baltarusiškos trąšos, įrengimai, iš dalies ir konteineriai keliauja per Klaipėdos uostą, tai naftos produktai renkasi Latvijos uostus.

2014 metais per Latvijos uostus Baltarusijos kompanijos gabeno 5,1 mln. tonų naftos produktų. Tai puse milijono tonų mažiau nei 2013 metais. Tačiau Tranzito forume Rygoje, o prieš tai ir kituose susitikimuose buvo pareikštas baltarusių pageidavimas per Latvijos uostus gabenti daugiau skystų produktų.

Norėdami dar labiau didinti savo uostų patrauklumą, latviai siūlo baltarusiams įsigyti uostų terminalus. Jau nuskambėjo, kad Rygos uosto administracija pasiūlė Baltarusijos naftos kompanijai įsigyti vieną iš naftos terminalų. Didžiules laisvąsias uosto zonas turintis Rygos uostas gali pasiūlyti baltarusiams tapti ir naujai statomų terminalų dalininkais. 

Papildomas 1 mln. TEU

Tranzito forume Rygoje lankėsi ir Rusijos transporto ministras Maksimas Sokolovas. Jo labiausiai laukė latviai, nes Rygoje tikimasi, kad nepaisant prastų santykių tarp ES ir Rusijos, pavyks išsaugoti didesnę dalį Rusijos tranzito.

Jei latviams tai pavyktų padaryti lengviau galėtų atsikvėpti ir Klaipėdos uostas. Tai reikštų, kad konkurencija regione nebus tokia arši, kaip tuo atveju, jei Latvija prarastų Rusijos tranzitą.

Apie Rusijos tranzitą M.Sokolovas kalbėjo mažiau nei apie Azijos ir Europos tranzito tiltą per Rusiją. Kad tas tiltas veiktų sėkmingai ir per Rusiją geležinkeliais gabenami kroviniai maitintų rytinės Baltijos uostus Rusijai reikia atlikti nemažai darbų. Pirmiausiai būtina rekonstruoti ir modernizuoti Baikalo-Amūro ir „Transsibiro“ geležinkelio magistrales.

Bet tai darydama Rusija labiau mąsto apie savo uostus Sankt Peterburge ir Leningrado srityje. Preliminariai įvardinta, kad tranzitas iš Kinijos ir Kazachstano į Baltijos regioną papildomai galėtų būti apie 1 mln. TEU per metus. Rytinės Baltijos šalių uostams šis tas nubyrėtų, bet tai būtų lyg trupiniai nuo puotos stalo. Ir tų pačių trupinių vieniems tektų daugiau, kitiems – mažiau.

Rusijos transporto ministras tiesiogiai buvo susitikęs su Latvijos transporto ministru. Jų susitikime aptarti klausimai perduoti tiesiogiai derinti tarp Latvijos ir Rusijos veikiančiai ekonominio ir mokslinio techninio bendradarbiavimo komisijai. Po tokio pokalbio ir tebeveikiančių tarpusavio bendradarbiavimo struktūrų, susidarė įspūdis, kad Latvija sėkmingai išlaiko arba bent jau stengiasi visais būdais išlaikyti Rusijos tranzitą.

 Netikėti konkurentai

Šiuo metu krovinių apyvarta tarp Rusijos ir Europos sparčiai mažėja, o tarp Rusijos ir Azijos planuojama augs.

Tranzito srautai tarp Europos ir Kinijos  šiuo metu yra problemiški ir dėl logistikos. Iš Europos į Kiniją keliauja apie 40 proc. mažiau krovinių nei iš Kinijos į Europą. Dėl to susidaro tuščių konteinerių problemos.

Problemos yra ir dėl krovinių gabenimo geležinkeliais per Kinijos teritoriją. Pagrindiniai krovinių sukaupimo centrai yra Kinijos rytuose. Norint gabenti krovinius per Kazachstaną juos reikia permesti į Kinijos vakarus. Kinijos geležinkelių tarifai yra gerokai didesni nei Rusijos, Kazachstano ar Baltarusijos.

Konkuruodami dėl Kinijos ir Kazachstano krovinių rytinės Baltijos uostai įgyja vis daugiau konkurentų Juodosios ir Viduržemio jūrų regione. Kinijos krovinius nori pritraukti netgi Italijos, Kroatijos, Turkijos uostai. Pietinis maršrutas yra netgi trumpesnis nei Baltijos jūros. Kol kas jo plėtrą stabdo tik nestabili situacija Ukrainoje.