Grandioziniai planai jūroje

Nors Lietuva turi trumpoką jūros pakrantę ir sėkmingai plėtoja tarptautinę jūrinę logistiką, kitų šalių, pavyzdžiui, Belgijos, patirtis įrodo, kad jūrinį ekonomikos potencialą lemia ne kilometrai, o kryptingi nacionaliniai sprendimai.

Mažųjų uostų plėtra – viena strateginių sričių.

Šventosios, Klaipėdos marinos ir Neringos uostų, numatyto Karklės uosto projekto infrastruktūros sukūrimas bei atnaujinimas sudarytų sąlygas pritraukti užsienio laivus, skatinti buriavimą, pramoginį plaukiojimą, sporto varžybas bei vaikų mokyklų veiklą.

Tai, pasak konferencijos „Kaip išnaudoti jūrinį ekonomikos ir energetikos potencialą?“ organizatorių, ne tik stiprintų pajūrio regiono ekonomiką, bet ir didintų šalies saugumą – geresnis uostų išvystymas užtikrintų gelbėjimo tarnybų efektyvumą, Būtingės terminalo apsaugą bei prieigą prie vystomų jūrinio vėjo parkų.

Būtent jūrinio vėjo energetika tampa vis svarbesne energetinės nepriklausomybės dalimi Europoje.

Aštuonios Baltijos jūros regiono valstybės jau pasirašė susitarimą dėl jūrinio vėjo plėtros, o Lietuva žengia pirmuosius žingsnius – „Ignitis renewables“ vysto pirmąjį „Curonian Nord“ jūrinio vėjo parką Baltijos šalyse.

Tikimasi, kad šis projektas pritrauks milijardines investicijas, kurs aukštos kvalifikacijos darbo vietas, skatins Klaipėdos krašto uostų infrastruktūros plėtrą ir pajūrio regiono bei visos šalies ekonomiką.

Kreipdamasis į konferencijos dalyvius energetikos ekspertas, „Ignitis grupės“ vadovas ir valdybos pirmininkas Darius Maikštėnas, priminęs istorinį Lietuvos atsijungimą nuo BRELL ir elektros tinklų sinchronizavimą prie Vakarų sistemos, prabilo, kas po sinchronizacijos pirmiausia turi būti daroma viso regiono energetikoje.

„Čia Baltijos šalys ir ypač Lietuva turi unikalų istorinį šansą per keletą metų susikoncentruoti į didžiausią tikslą po sinchronizacijos – globalų energijos kainų konkurencingumą, pradedant elektros energija. Baltijos šalys dėl gana mažo elektros suvartojimo greitai vysto atsinaujinančią energetiką ir apie 2030 metus patys pasigamins 100 proc. elektros energijos“, – kalbėjo D. Maikštėnas.

O esą tose valstybėse, kurios pagamina elektros energijos perteklių, ilgam laikui nusistovi žemiausios elektros kainos, kas aktualu tiek verslui, tiek gyventojams.

Konferencijoje susitiko valstybės vadovai, savivaldybių merai, verslo ir energetikos ekspertai, mokslininkai bei vietos bendruomenių atstovai.

Kartu jie ieškojo sprendimų, kaip išnaudoti jūrinės ekonomikos ir energetikos potencialą, skatinti mažųjų uostų plėtrą ir tinkamai pasiruošti „Curonian Nord“ projekto atveriamoms galimybėms.

Galimybė: energetikos ekspertas, „Ignitis grupės“ vadovas D. Maikštėnas, pasidžiaugęs istoriniu Lietuvos atsijungimu nuo BRELL ir elektros tinklų sinchronizavimu prie Vakarų sistemos, prabilo apie tai, kas viso regiono energetikoje turi būti daroma po sinchronizacijos. Vestos Jašinskaitės nuotr.

„Reikėtų didinti greitį“

Buvo išsakyta viltis, kad konferencijos diskusijos taps gairėmis naujajai Vyriausybei dėl jūrinio potencialo išnaudojimo valstybės gerovei stiprinti.

O ir savivaldybių verslai esą tuo pat metu bus užsiėmę naujų uostelių, naujų marinų vystymu, ne tik stebėjimu, kaip estai kasmet atidaro po naują uostą Baltijos pakrantėje.

„Tie, kam vanduo yra kelias, o ne kliūtis, žino, kad turėdamas prieigą prie upės ar jūros, turi kelią į visą pasaulį“, – kalbėjo renginį moderavęs žurnalistas Edmundas Jakilaitis.

Sveikinimo žodį taręs premjeras Gintautas Paluckas pabrėžė, kad jūra yra milžiniškas ir kol kas neišnaudotas potencialas.

„Iš tiesų per jūrą mes gauname ir savo energiją – tiek dujas, tiek naftą, tiek elektrą. Ir jos gausime dar daugiau. Todėl šį regioną būtina vertinti ir kaip itin kritiškai svarbų šalies nacionaliniam saugumui. Kalbant apie regiono ateitį, Vyriausybė yra numačiusi ne vieną investicijų projektą ir planą. Apie tai reikia šnekėti ir diskutuoti“, – teigė G. Paluckas.

Ministras pirmininkas pabrėžė, kad esant dabartinėms geopolitinėms aplinkybėms, visiems reikėtų „didinti greitį“ plėtojant energetines galimybes.

„Verslui nepriekaištausiu, verslas visada pasiruošęs investuoti, bet valstybei dėl teisinio reguliavimo ir jo efektyvumo tikrai yra kur pasistengti ir pajudėti į priekį. Antras dalykas, dabartinėmis aplinkybėmis valstybė turi būti pasiruošusi dalintis rizikas – teikti bendrus projektus, rinktis viešąją ir privačią partnerystę tam, kad suplanuotų projektų įgyvendinimas būtų spartesnis“, – akcentavo G. Paluckas.

Dar premjeras pabrėžė ir tarptautinio bendradarbiavimo svarbą.

Baltijos šalys, Lenkija ir Vokietija stiprina bendradarbiavimą visose srityse – tiek energetikos, tiek ir gynybos.

„Kai kyla audra, vieni skundžiasi, o kiti kaip tik kelia bures. Todėl linkiu, kad šios burės išneštų mus į ramesnius ir stabilesnius vandenis“, – palinkėjo ministras pirmininkas jūrinės konferencijos dalyviams.

Sveikinimas: ministras pirmininkas G. Paluckas pasveikino konferencijos „Kaip išnaudoti jūrinį ekonomikos ir energetikos potencialą?“ dalyvius, pabrėždamas, jog jūra yra milžiniškas ir kol kas neišnaudotas potencialas. Vestos Jašinskaitės nuotr.

Turime į ką lygiuotis

Vienas renginio organizatorių, šalies buriuotojų sąjungos tarybos narys Robertas Dargis atkreipė dėmesį, kad dar prieš dvejus metus ne kartą kalbėjo, jog Lietuvoje būtinas didesnis dėmesys jūriniam potencialui ir vėjo energetikai.

R. Dargis priminė estų pavyzdį, kurie dar 2012 m. pradėjo savo uostų vystymo programą ir iki 2020 metų pastatė bei įveiklino 241 uostą.

„241 uostas visoje Estijos pakrantėje palei Baltiją šiandien veikia, ir ta koncepcija absoliučiai pasiteisino. Kalbėdamas apie potencialą, turiu paminėti ir Belgiją, kuri turi 65 kilometrus pakrantės. Tai yra kur kas mažiau, nei turime mes. Ir tame ruože belgai turi penkis didžiulius tarptautinius uostus, nekalbant apie poilsiui skirtų uostelių, kurie įrengti kas 15 km, infrastruktūrą. Esmė tikrai ne kranto linijos ilgis“, – įsitikinęs R. Dargis.

Jis priminė sovietmetį, kai 1975–1976 metais buvo statomas naujas Nidos uostas, statomi Kauno, Elektrėnų jachtklubai.

„Kokie milijonieriai ir kokiomis jachtomis tada plaukiojo? Tai buvo aiškus žmogaus potraukis prie vandens. Ko mums tam trūksta dabar? Iš esmės trūksta požiūrio ir dėmesio tų sprendėjų, nuo kurių šiandien priklauso daug dalykų“, – teigė R. Dargis, pridūręs, kad Suomijoje tūkstančiui gyventojų registruota 250 mažųjų laivų, švedai turi 120 laivų tūkstančiui gyventojų.

R. Dargio manymu, Lietuvoje galima būtų pasiekti bent 50 mažųjų laivų tūkstančiui gyventojų.

Taip būtų atrasta galimybė smulkiam ir vidutiniam verslui vystyti.

R. Dargis užsiminė, kad kitąmet Klaipėdoje Lietuvos buriuotojų sąjunga organizuos Europos buriavimo čempionatą, truksiantį savaitę, į kurį ketina atplaukti 90 laivų, apie 900 įgulų narių, apie 3 tūkst. įgulų narių artimųjų.

Paskaičiuota, kad vien tik tų varžybų įtaka Klaipėdos ekonomikai bus apie 3 mln. eurų.

„Be to, Lietuvoje šiandien yra 300 tūkst. žvejų ir jų šeimų narių. Paskaičiavome, kiek jie turi laivelių, kaip jie nori plaukti žvejoti, bet šiandien pajūryje jie turi minimalias galimybes tai daryti. Ir tos infrastruktūros išplėtojimas atvestų dar tūkstančius žmonių prie vandens“, – įsitikinęs R. Dargis.

Perspektyva: Šventosios, Klaipėdos marinos ir Neringos uostų, numatyto Karklės uosto projekto infrastruktūros sukūrimas bei atnaujinimas sudarytų sąlygas pritraukti užsienio laivus, skatinti buriavimą, pramoginį plaukiojimą, sporto varžybas bei vaikų mokyklų veiklą, įsitikinę Klaipėdos regiono savivaldybių merai. Vestos Jašinskaitės nuotr.

Klaipėdos miesto ambicija

Apie vandens infrastruktūros plėtojimo, tai yra gaivinamo Stariškių projekto, klausimus kalbėjęs Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus pabrėžė, kad „Dangės upės išvystymas yra mūsų miesto ambicija“.

Beje, apie Stariškių pietinio pocentrio urbanistinę plėtrą pradėta kalbėti 2006 m.

Tada Uosto direkcija ir miesto valdžia pasirašė susitarimą.

Tačiau 2013 m. tuometė Klaipėdos vadovybė nutarė, kad šio komplekso nereikia, ir projektas buvo išbrauktas iš uostamiesčio strateginių planų iki 2020 m.

„Jei kam kyla klausimų, kodėl niekas iki šiol nevyko, tai ir buvo pagrindinė priežastis, kodėl išnyko visas šitas projektas. Dabar jis yra atgaivintas. Čia yra nemenkas plotas akvatorijos, kur būtų galima prišvartuoti 300–400 įvairaus pobūdžio laivų“, – konferencijos dalyviams pasakojo A. Vaitkus.

Mero teigimu, apie 100 hektarų ploto teritorijoje ketinama sukurti modernią ir gyventojų poreikius atitinkančią erdvę, įrengiant uostelį, kuriame galėtų tilpti ne tik „Optimist“ tipo laivelis, bet ir didelė jūrinė jachta.

Yra galimybė, iškasus apie 800 m ilgio jungtį ir susiejus ją su Vilhelmo kanalu, padaryti labai įdomų žiedinį vandens kelią mažųjų laivų valdytojams.

„Pernai pradėta galimybių studija, šiais metais ji turi būti užbaigta. Ruošiamasi architektūriniam konkursui. Toliau – bendrojo plano parengimas. Tokie yra uždaviniai. Bet noriu atkreipti tiek premjero, tiek čia esančių ministrų dėmesį, kad be valstybinio lygio paramos vargiai pasieksime rezultatą“, – pabrėžė A. Vaitkus.

Beje, Klaipėdos meras atkreipė dėmesį, kad Vidaus vandenų direkcijos interneto svetainėje Klaipėdos su jos uosteliais kažkodėl nėra.

„Bet jūs čia atvykdami turbūt matėte Pilies uostą? Jame yra galimybė švartuoti apie 300 laivų. Užpernai buvo poreikis dar 300 laivų“, – pabrėžė A. Vaitkus.

Pasak mero, pastačius „Memelio miestą“, greta atsiras ir dar vienas jachtų uostelis.

2018 m. buvo kalbama, kad šią akvatoriją reikia atskirti pirsu, kad ten būtų galima švartuoti pramoginius laivus.

A. Vaitkaus teigimu, „Klasco“ priklausantis krantinėje esantis šaldytų žuvų sandėlis galėtų būti perkeltas kitur, nes, turint galvoje gana aukštus žemės nuomos mokesčius miesto centre, uosto kompanijai čia laikyti šį objektą yra tiesiog ekonomiškai nenaudinga.

„Ateityje čia galėtų atsirasti toks uostelis, kuriame būtų galimybė švartuoti A klasės jachtas (24 m ilgio). Šitoks poreikis Klaipėdoje tikrai yra. Tą galiu garantuoti. Jau buvo interesantų, kurie klausinėjo, ar kada nors pas mus bus tokia švartavimo galimybė, kad nereikėtų superklasės jachtų, kurios kainuoja keletą milijonų eurų, įvedinėti į Dangės upę, prašyti, kad būtų pakeltas Pilies tiltas. Juolab kad galima sudaryti patogesnes švartavimo galimybes, pritaikant tam Žiemos uostą“, – įsitikinęs A. Vaitkus.

Klaipėdos meras vardijo Europos uostamiesčius (Rygą, Taliną, Barseloną, Amsterdamą), kurie mažino gamybines pajėgas pačiame miesto centre ir visi laimėjo.

Esą laimėjo ir Uosto direkcija, laimėjo ir pats miestas, laimėjo pati valstybė, nes valstybės atstovai pritarė, kad šiuo metu pramoninės teritorijos tikrai turėtų būti ne senamiesčio zonose.

„Be to, mūsų uostamiestis jau tampa įdomių renginių epicentru, ko nebuvo niekada. Dvejus metus iš eilės čia vyko „Formulė 2“ pasaulio čempionato etapas. Turime ir sportininką Edgarą Riabko iš Lietuvos. Pirmąkart, kai jis pas mane atvyko 2023 m. ir pasakė, kad mūsų uoste galima būtų surengti greitaeigių katerių pasaulio varžybas, atrodė kažkas iš fantastikos srities. Sutarėme, kad renginys taptų tradiciniu, tikiu, kad jis gyvuos ir toliau“, – reziumuodamas pabrėžė A. Vaitkus.

Pastebėjimas: kalbėdamas apie Stariškių projektą, Klaipėdos meras A. Vaitkus atkreipė tiek premjero, tiek konferencijoje dalyvavusių ministrų dėmesį, kad be valstybinio lygio paramos projektas sunkiai įgyvendinamas. Vestos Jašinskaitės nuotr.

Šventoji įgauna pagreitį

Dar vienos pajūrio savivaldybės Palangos meras Šarūnas Vaitkus su konferencijos dalyviais pasidalijo informacija apie atgyjantį Šventosios uostą.

Meras trumpai priminė šio uosto plėtros istoriją, viziją ir numatomus artimiausius darbus.

„Beveik 30 metų kalbame, kad reikia atstatyti Šventosios istorinį uostą, tam yra potencialiai gera vieta. Bet tai buvo tik kalbos. Tiesa, 2015 m., kai mano kolega, dabartinis Klaipėdos meras A. Vaitkus vadovavo Klaipėdos valstybinei jūrų uosto direkcijai, ėmėsi iniciatyvos pradėti projektuoti tą visą infrastruktūrą. 2015 m. buvo parengti 6 statybos leidimai, patvirtintas tos teritorijos detalusis planas, ir tuo viskas pasibaigė. Toliau beveik 3–4 metus niekas nevyko“, – teigė Palangos vadovas.

Š. Vaitkaus teigimu, reikėjo rasti uosto finansavimo šaltinius.

2018 m. rūpintis uosto atstatymu buvo įpareigota Palangos savivaldybės administracija.

Uostas perduotas savivaldybei valdyti patikėjimo teise, kad toliau būtų galima ieškoti lėšų ir tą uostą pagaliau pastatyti.

„Mums visai neblogai sekasi. Žinoma, per metus ar dvejus tokių darbų padaryti neįmanoma. Bet jau 2018 metais, perėmę Šventosios uostą, mes iš karto ieškojome galimybių įgyvendinti vieną etapų. Šiuo metu visiškai įgyvendintas antrasis etapas, investuoti 6 mln. eurų. 4,5 mln. eurų buvo savivaldybės pinigai ir 1,7 mln. – ES lėšos“, – vardijo Š. Vaitkus.

Už tuos pinigus sukurta žvejams reikalinga infrastruktūra, laivų įrangos laikymo patalpos, automobilių stovėjimo aikštelės ir slipas.

„Visi šie darbai bus beprasmiai, jei neįrengsime jūroje molų. Be abejo, tai yra labai brangus įrenginys. Pietinio molo ilgis būtų 660 metrų, o šiaurinio molo – apie 400 metrų. Šiuo metu yra rengiamas molų projektas. Jau liepos mėnesį turėsime statybos leidimą šių naujų molų statybai. Prie pietinio molo bus 200 metrų prieplauka, šis molas bus skirtas ir žmonių pasivaikščiojimui, o šiaurinis molas bus iš riedulių“, – kalbėjo Š. Vaitkus.

Molų techniniam projektui parengti buvo panaudoti Palangos savivaldybės pinigai, o pernai Finansų ministerijai pavyko suderėti su Europos Komisija, kad būtų galimybė Palangai numatytas regionines lėšas, apie 17 mln. eurų, skirti molų statybai.

Jau šiemet liepos mėnesį bus skelbiamas tarptautinis konkursas šių molų įrengimui.

Uosto įplaukos gylis bus 4 m, su galimybe išgilinti iki 6 metrų.

„Šiuo metu yra projektuojama vakarinė uosto krantinė. Iki šių metų pabaigos turėsime leidimą statybai visos vakarinės krantinės, kuri bus labai įdomi, su promenada, čia bus galimybė organizuoti renginius su vaizdu į jūrą“, – teigė Š. Vaitkus.

Be to, pernai Palanga tapo bendros Klaipėdos ir Gargždų vaikų buriavimo mokyklos „Žiemys“ dalininke.

Šiuo metu Šventosios uoste jau yra projektuojama buriavimo mokykla, ji bus prie pat slipo, išplaukimo vietos į jūrą.

Birželio mėnesį ketinama turėti statybos leidimą, kurorto biudžete numatytos lėšos šios mokyklos statyboms.

2026 m. ji turi būti pabaigta.

Pasak Palangos mero, pirmąkart Lietuva turės buriavimo mokyklą prie jūros, nes iki šiol vaikai neturi galimybės išplaukti buriuoti į atvirą jūrą.

Jau išbandyta ir ši vieta, vasarą ketinama suorganizuoti keletą stovyklų.

Š. Vaitkus pridūrė, kad Šventosios uostas nėra savivaldybės objektas, nors kol kas statomas būtent už savivaldybės pinigus.

„Valstybė kol kas čia neinvestavo nė cento. Būtų gerai sudaryti darbo grupę iš atskirų ministerijų atstovų, kad galėtume priimti tam tikrus sprendimus. Visi kartu statykime tą uostą. Galiausiai norėtume užsitikrinti finansavimą ir molų statybai ir jau 2028 metais turėti uostą pabaigtą. Tai – unikalus uostas, kur bus švartuojamos ne vien tik jachtos, gelbėjimo laivai ar veiks energetikų bazės, bet jis unikalus ir saugumo prasme. Kariškiai galėtų ten laikyti savo mažaeigius katerius“, – konferencijos dalyviams kalbėjo Palangos meras.

Situacija: Palangos meras Š. Vaitkus akcentavo, kad Šventosios uostas nėra savivaldybės objektas, nors kol kas statomas būtent už savivaldybės pinigus. Vestos Jašinskaitės nuotr.

Įstrigo ginčuose ir popieriuose

Po kolegos iš Palangos pranešimo į sceną išėjęs kalbėti Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis, kreipėsi į „jūrinės valstybės mylėtojų ir gerbėjų“ auditoriją, prabildamas apie Juodkrantės uostą, kuris lig šiol nepastatytas, nors jo detalusis planas pradėtas rengti 2008 metais.

Pernai nudistai, vaikštantys paplūdimiu, buvo baudžiami, nes esą darė žalą Kuršių nerijai. Tokie tad yra požiūrių skirtumai.

„Kas vyko tuo laikotarpiu? Tuo laikotarpiu reikėjo suderinti skirtingus mūsų požiūrius į uostą. Kaip visuomet girdėjosi kalbos apie vizualinę taršą, žalą gamtai, žuvų migraciją, paukščių migraciją. Žinoma, buvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas. Ir nuo 2008 iki 2014 m. suderintas detalusis planas, buvo pradėti rengti priešprojektiniai pasiūlymai, kurie dar kažkiek laiko buvo derinami, pateikiant tuos pačius „argumentus“ – „gražu-negražu“ ir taip toliau. Ir dabar sulaukėme 2025 m. Kitą savaitę gal jau sudarysime sutartį su ekspertizes atliekančia institucija. Kiek tai dar gali užtrukti, nėra reglamentuota, tikiuosi, kad šiais metais turėsime statybos leidimą“, – su tam tikra ironijos doze kalbėjo D. Jasaitis.

Neringos meras akcentavo, kad Juodkrantės uosto kaina nuo tada, kai buvo pradėtas rengti detalusis planas, iki šios dienos pabrango nuo 6 iki 17 mln. eurų.

„Net tada, kai žinojome, kad uosto statyba kainuos 8 mln. eurų, regionas mums skyrė tas lėšas, už tai labai dėkojame ir tai vertiname. Šiandien uosto statybos kaina jau 17 mln. Tai reiškia, kad iš jų 8 mln. eurų Neringos savivaldybei reikės skolintis. Dabar įsivaizduokite, savivaldybė ima 8 mln. eurų paskolą uosto statybai, ES tam duos dar dalį pinigų. Mes pastatysime uostą, atidavinėsime paskolą. Be to, turėsime konkuruoti visame Baltijos regione dėl laivų laikymo, tik štai valstybė per mokesčius pinigus iš šio savivaldybės lėšomis pastatyto uosto susirinks labai greitai, o savivaldybė juos atgaus labai negreitai“, – dėstė Neringos meras.

D. Jasaitis vardijo, kad, kalbant apie Juodkrantės uosto statybas, nuo 2008-ųjų iki 2025 m. savivaldybė faktiškai dirbo tik su popieriais.

Dabar uostas turi būti pastatytas per beveik trejus metus iki 2028-ųjų, o dar net nepradėti viešieji pirkimai.

Jei projektas dar strigs, savivaldybei teks susimokėti 100 proc. už šio uosto pastatymą, o tai, pasak D. Jasaičio, neįmanoma.

Neringos mero teigimu, visa tai nutiko dėl institucijų skirtingo požiūrio į tuos pačius dalykus.

„Pernai nudistai, vaikštantys paplūdimiu, buvo baudžiami, nes esą darė žalą Kuršių nerijai. Tokie tad yra požiūrių skirtumai“, – reziumavo D. Jasaitis.

Darius Jasaitis. Vestos Jašinskaitės nuotr.

Apie regioninį turizmą

Klaipėdos rajone vandens infrastruktūros vystymas, priešingai nei Juodkrantės atveju, įvardijamas kaip sėkmės istorija.

Tačiau Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas, prabilęs konferencijos dalyviams, neprisiėmė jam skiriamos šlovės, o teigė, jog vietos verslininkai puikiai suprato viso to galimybes.

Meras prisiminė, kad kai prieš kelerius metus Europos regiono komitetui rengė pranešimą apie mėlynąją ekonomiką ir akvakultūrą, tada, mero teigimu, ir jam pačiam atsivėrė akys, kalbant apie vidaus vandenis bei jų potencialą.

Žvejybos galimybės mažėja, nes žuvų ištekliai mažėja, bet kalbant apie atsinaujinančią energetiką, apie logistiką, ir ypač kalbant apie jūrinį ir priekrančių turizmą, tai yra tikrai didelis potencialas.

„Žinoma, žvejybos galimybės mažėja, nes žuvų ištekliai mažėja, bet kalbant apie atsinaujinančią energetiką, apie logistiką ir ypač kalbant apie jūrinį ir priekrančių turizmą, tai yra tikrai didelis potencialas. Kiek teko domėtis priekrančių turizmu pasaulyje, ten yra tam skiriamas didelis dėmesys, tai norėtųsi, kad ir Lietuvoje taip būtų. Ko tam reikia? Be abejo, infrastruktūros“, – kalbėjo B. Markauskas.

Kitas dalykas, pasak Klaipėdos rajono mero, kad žmonės, kurie atplauks pas mus, turėtų ką veikti.

„Tai yra viešbučiai, kempingai, dviračių takai, na, ir ne paskutinis dalykas yra to turizmo organizavimas. Todėl dar kartą noriu savo kolegas paraginti, kad ryžtumėmės ir įkurtume Regioninę turizmo organizaciją, kuri kaip tik galėtų užsiimti jūrinių jachtų pritraukimu į Klaipėdą, ir kad atvykusieji turėtų kuo užsiimti ne tik Klaipėdoje ir Palangoje, bet ir Skuode, Šilutėje bei Klaipėdos rajone“, – atkreipė dėmesį B. Markauskas.

Konferencijoje „Kaip išnaudoti jūrinį ekonomikos ir energetikos potencialą?“ susitikę valstybės vadovai, savivaldybių merai, verslo ir energetikos ekspertai, mokslininkai bei vietos bendruomenių atstovai ieškojo sprendimų, kaip išnaudoti jūrinės ekonomikos ir energetikos potencialą, skatinti mažųjų uostų plėtrą ir tinkamai pasiruošti „Curonian Nord“ projekto atveriamoms galimybėms.

Bronius Markauskas. Vestos Jašinskaitės nuotr.