Kuo gyvena krepšinio čempionatui statytos arenos?

Prieš trejus metus baigėsi vyrų krepšinio čempionatas Lietuvoje. Sirgaliai išvažiavo, o arenos, kurios buvo statomos tam, kad Lietuva galėtų surengti krepšinio šventę, liko. Dabar vienos džiaugiasi renginių ir koncertų gausa, kitos – buvo priverstos ieškoti, kokiais renginiais užpildyti didžiules erdves. Dar kitos jaučiasi pamirštos krepšinio.

Prieš kelias savaites pirmoji Lietuvoje Vilniaus „Siemens“ arena buvo sausakimša amerikiečių grupės „One Republic“ gerbėjų. Per 10 veiklos metų arena nebuvo ištuštėjusi. Po „Siemens“ arenos atidarymo 2004-ųjų spalio 30 d. į ją persikėlė didžiausi kultūros bei sporto renginiai. Daugiau kaip 10 tūkst. žmonių talpinanti arena tapo visos šalies traukos centru, nes čia koncertuodavo žymiausi šalies ir pasaulio atlikėjai, vyko svarbiausios sporto rungtynės bei verslo konferencijos.

Krepšiniui statytoje arenoje krepšinis beveik nežaidžiamas

Atėjo arenų statybų metas. 2007 m. duris atvėrė antroji moderni arena Šiauliuose, dar po metų – Panevėžio „Cido“ arena, o 2011 m. pirmuosius lankytojus sutiko Klaipėdos „Švyturio“, Alytaus bei Kauno „Žalgirio“ arenos. Viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl jos buvo statomos – 2011-aisiais Lietuvoje vykęs Europos vyrų krepšinio čempionatas.

Alytuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Vilniuje ir Kaune bumbsėjo kamuoliai, vyko aršios kovos naujai pastatytų arenų krepšinio aikštelėse, o tribūnos traškėjo nuo sirgalių iš viso pasaulio. Bet čempionatas baigėsi. Nutilo sirgaliai, užmigo kamuoliai.

Šiaulių arenos generalinis direktorius Gintaras Radavičius sako, kad labiausiai jų arenoje užmigo būtent krepšinio kamuoliai. „Kai statė arenas, visi garsiai šaukė: „Kaip jūs mums reikalingi Europos krepšinio čempionatui“ ir t. t. Deja, pasibaigė čempionas, ir mes likome užmiršti“, – tvirtina G. Radavičius. Jo teigimu, visi renginiai dažniausiai vyksta Vilniuje ar Kaune, o į Šiaulius niekas nevažiuoja.

„Nors šneka ir žada, kad duos jaunimo rinktinės ir dar kažkokius čempionatus, bet dabar, kas tik bevyksta, viskas – Vilniuje, Kaune ar dar kažkur, bet tik ne Šiauliuose. Buvo garsiai šaukta, kad arena statoma krepšiniui. Pas mus šiandien krepšinis užima labai mažą vietą“, – apie esamą situaciją pasakoja G. Radavičius.

Federacija krepšinio renginius atidavė Panevėžiui

Lietuvos krepšinio federacijos garbės prezidentas Vladas Garastas iš dalies sutinka su Šiaulių arenos vadovo kritika. Anot jo, Šiauliai liko pamiršti dėl sutarties su Panevėžio miesto savivaldybe.

„Panevėžio savivaldybė skyrė lėšas rekonstruoti viešbutį, ir buvo sudaryta sutartis, kad iki 2014 m. pabaigos Panevėžyje bus vedama daugybė visokių tarptautinių susitikimų. [Susitarimas – LRT.lt] tuoj baigsis, ir federacija, žinoma, jei gaus pasiūlymų, planuos, kad atvyktų komandos ir ten [Šiaulių arenoje – LRT.lt] vyktų varžybos“, – priežastis aiškina V. Garastas.

Pasak pašnekovo, jei Šiaulių arena kitais metais rodys iniciatyvą, tikėtina, kad į jos erdves grįš krepšinis. Tačiau tada nuskriausta gali pasijusti Panevėžio „Cido“ arena.

„Mes netgi nesiorientavome, kad tai bus krepšinis. [...] Kaunas turi „Žalgirį“. Į jį renkasi žiūrovai, vyksta Eurolygos mačai ir visa kita. Gal ten krepšinis ir duoda apčiuopiamą [pelną – LRT.lt]. Šiaulių komanda nėra ta, kuri diktuotų madas Lietuvoje ar Europoje. Ji lošia tik Lietuvos krepšinio lygos čempionate, paskutiniais metais nelaimi medalių. Žiūrovai mėgsta pergales – jie renkasi tada, kai komanda laimi“, – sako Šiaulių arenos vadovas.

Po čempionato reikėjo atidžiau planuoti renginius

Prasidėjus vadinamajai Lietuvos arenizacijai atsirado daugiau vietų, kur būtų galima surengti koncertą, sporto varžybas ar konferenciją. Todėl arenos ėmė sukti galvas, kaip pritraukti žmonių.

Anot Panevėžio „Cido“ arenos direktoriaus Tomo Inčiko, nuo 2008 m., kai arena buvo pastatyta, daug kas pasikeitė. Dalis žmonių emigravo, dalis ėmė skirti daugiau dėmesio tam, kaip skirsto savo lėšas. Esą žmonės išmoko labiau skaičiuoti pinigus ir dažniausiai neskiria didelės jų sumos pramogoms.

„Patys pirmi ir antri metai buvo tikrai geri. Visi norėjo aplankyti areną, pamatyti, kaip čia viskas vyksta, buvo išparduodami visi bilietai. Tai, natūralu, kiekviena arena tai išgyvena. Šio gero ir įspūdingo gyvenimo kulminacija, turbūt, buvo 2011 m. Europos krepšinio čempionatas. Anšlaginis renginys, jei taip galima pasakyti, kurio metu buvo montuojama kiek tik įmanoma papildomų vietų. Bet jis praėjo. Realybė truputį pasikeitė“, – prisimena T. Inčikas.

„Cido“ arenos vadovo teigimu, pirma bėda, su kuria teko susidurti, – mažesnis renginių skaičius. Jis sako, kad taip nutiko vien dėl to, kad organizatoriai jų mažiau organizavo, nes žmonės ėmė nebeišpirkti bilietų, buvo per maža rinka. „Reikėjo prie to prisitaikyti, nuspręsti, kokie renginiai atsiperka, koks turi būti renginių asortimentas, į kokius renginius žmonės perka bilietus“, – teigia pašnekovas.
Šiaulių arenos generalinis direktorius G. Radavičius teigia suprantąs, kad jų arena tampa regionine. Anot G. Radavičiaus, viskas buvo gerai, kol ši arena buvo antra Lietuvoje po „Siemens“ arenos.

„Nebuvo arenų, vykdavo dideli koncertai. Buvo du koncertai Lietuvoje: vienas – Vilniuje, vienas – Šiauliuose. Buvo viskas labai gerai. Visa Žemaitija važiuodavo į Šiaulius. Kada arenos atsirado Klaipėdoje, Panevėžyje, Kaune, renginiai pasiskirstė. Visi didieji renginiai koncentruojasi į didžiąsias arenas – Vilniaus ir Kauno. Ne patys didžiausi, bet gana dideli dar pasiekia Klaipėdą“, – tvirtina G. Radavičius.

Rado kitų būdų, kaip užpildyti areną

Alytaus ir „Švyturio“ arenų atstovai sako, kad per mažu užimtumu arenose niekada nesiskundė. „Alytaus arena yra užpildyta nuo ryto iki vakaro praktiškai kiekvieną dieną. Renginių turime įvairiausių: ir sporto, ir kultūrinių. Jų nemažėja“, – tikina Alytaus sporto rekreacijos centro direktorius Tomas Stupuris.

Jis priduria, kad Alytaus arena veiklą organizuoja kitaip nei dauguma arenų, todėl joje nuolat gausu renginių. Ji yra sporto rekreacijos centras, vykdantis savivaldybės programą. Todėl arena tapo sporto mokymo įstaiga, turinčia bene 2,5 tūkst. auklėtinių. T. Stupurio teigimu, kartais turimas plotas vykstančioms treniruotėms ir varžyboms yra netgi per mažas.

„Nemažiname apsukų, Jos tik didėja, – sako „Švyturio“ arenos direktoriaus pavaduotojas Remigijus Andrulaitis. – Žiūrint į tuos tris sezonus, tikrai džiaugiamės, kad Klaipėdos arenoje vyksta, galima sakyti, daug renginių, turint omenyje, kad tai yra regioninė arena.“ R. Andriulaitis aiškina, kad arena ne tik nesiskundžia mažėjančiu ar stabiliu lankytoju skaičiumi, bet gali pasidžiaugti, kad jų tik daugėja.

„Žalgirio“ ir „Siemens“ arenoms renginių netrūksta

Klausti, ar pakanka renginių didžiausioje Lietuvos „Žalgirio“ arenoje, būtų kiek keista. Čia vyksta svarbios krepšinio rungtynės, koncertuoja ryškiausi pasaulio atlikėjai. „Žalgiryje“ jau koncertavo daugelis į Lietuvą užsukusių ryškiausių pasaulio muzikantų, o į balandį vyksiantį Robbie Williams pasirodymą bilietai iššluoti per kelias dienas.

Tačiau „Žalgirio“ arenos vykdančioji direktorė Asta Ivanauskienė sako, kad į areną, talpinančią iki 17 tūkst. žmonių, žiūrovai renkasi ne tik dėl koncertų ar krepšinio. „Be koncertų, 30 proc. visų mūsų renginių sudaro krepšinio varžybos, o dar yra parodos, mugės, konferencijos, ledo, cirko pasirodymai ir kiti renginiai“, – nurodo A. Ivanauskienė.

Nors, išdygus „Žalgirio“ arenai, „Siemens“ arena Vilniuje prarado didžiausios titulą, jos direktoriaus Juro Vėželio teigimu, arena nesijaučia likusi už borto. „Ypač šį sezoną turėjome labai daug renginių: pasaulio ledo ritulio čempionatas, „Aerosmith“, „One Republic“, Jamesas Bluntas. Kalbu apie tarptautines žvaigždes. Be jų, vyksta dar daug įvairių sporto šakų pasirodymų, koncertų. Jaučiame, kad yra daugiau arenų, bet dirbame savo darbą ir vežame vilniečio širdžiai mielas grupes“, – teigia J. Vėželis.

Kaip sako – ypač regioninių – arenų vadovai, į jų erdves persikėlė ir daugelis miestų mokyklų ir universitetų švenčių bei renginių.
Kai kurias arenas aplenkia dėl prastos akustikos

Pašnekovai tvirtina, kad, nors renginių ir netrūksta, vis dėlto norėtųsi daugiau užsienio atlikėjų koncertų, nes jie pritraukia daugiausiai lankytojų. Koncertų organizatoriai pripažįsta, kad ne į kiekvieną miestą galima atvežti garsius užsienio atlikėjus, nes regionuose tiesiog sunkiau surinkti pilnas sales.

Paklaustas, kaip parenka vietą koncertui, prodiuseris Martynas Tyla sako, kad tai lemia daug faktorių: nuomos mokestis, akustika ir kt. „Siemens“ arena, kaip mes ją vadiname, yra daržinė. Yra akivaizdžių pavyzdžių, kai akustines problemas sprendė patys operatoriai, technika. Kaip bebūtų gaila, nors ir pats esu vilnietis, „Siemens“ areną tenka aplenkti“, – kalba M. Tyla.

Pavyzdžiui, pasak jo, organizuojant Metų muzikos apdovanojimus ir sprendžiant, kuriame mieste daryti renginį, buvo nuspręsta pasirinkti Kauno areną. Prodiuserio teigimu, viena iš pagrindinių priežasčių buvo būtent akustika.

J. Vėželis: garso kokybė priklauso nuo prodiuserio

Tačiau su M. Tyla nesutinka „Siemens“ arenos vadovas. Anot J. Vėželio, garso kokybė priklauso nuo garso režisieriaus, žmogaus, stovinčio prie pulto, technikos. „Yra „n“ dalykų, nuo kurių priklauso garso kokybė. Kai žmonės sako, kad viename koncerte buvo, kaip jie pavadina, gera akustika, o kitame – bloga, tai negali būti skirtinga akustika toje pačioje erdvėje. Vadinasi, yra kitos priežastys“, – įsitikinęs pašnekovas.

Jam antrina ir koncertų organizatorius Deividas Safarian, kuris tikina, kad neteko iš užsienio atlikėjų išgirsti kritikos dėl prasto garso. „Tai labai priklauso nuo pagrindinio garso operatoriaus, kuris atvažiuoja. Jis ir toje „daržinėje“ gali sukurti lygiai tokį patį skambesį, kaip ir bet kurioje kitoje. Visose arenose nėra blogos akustikos“, – lietuviškas arenas įvertina D. Safarian.

M. Tyla: ateityje arenos turės daugiau darbo

D. Safarian sako, kad, jo akimis, geriausia arena Lietuvoje yra „Žalgirio“. Pirmiausia – dėl dydžio. Be to, iš visų arenų ji pastatyta paskutinė, todėl joje nekartotos klaidos, padarytos kitose arenose. Dar pašnekovas pastebi, kad „Žalgirio“ arena nėra susieta su jokiais renginių organizatoriais.

„Privalumas yra tas, kad ji priklauso savivaldybei. Be abejo, turi koncesininką, kuris ją administruoja, bet ji nėra susieta nė su viena verslo struktūra ar juo labiau kažkokia viena organizatorių grupe“, – teigiamus bruožus vardija pašnekovas.

Kad ir kaip bebūtų, kol kas arenos gyvenimu nesiskundžia ir džiaugiasi, kad miestiečiams gali suteikti kultūros ir sporto erdvę. Muzikos prodiuseris M. Tyla joms žada ir pakilimą. „Turime geras erdves. Džiugu. Manau, kad ateityje, matant, kaip muzikinė rinka šiandien Lietuvoje auga, tos arenos turės darbo ir, ačiū Dievui, turės darbo ir su Lietuvos atlikėjais“, – viliasi M. Tyla.

Nos krepšinis ir baigėsi, arenos neužtilo ir neužsidarė. Atrodo, kad ir neužsidarys.