Rytų Europos ekonomikos atsigavimas artėja, bet bus lėtas ir sudėtingas, teigia SEB grupės analitikai.

Rytų Europos regionas smarkiausiai nukentėjo nuo pasaulinės finansų krizės, teigiama šiandien Stokholme paskelbtoje Rytų Europos šalių ekonomikos apžvalgoje „Eastern European Outlook“.

Pasak SEB grupės analitikų, visame Rytų Europos regione ateinančiais metais pamažu atsigaus eksportas, o vidaus paklausa išliks silpna. Didėjantis nedarbas ir tirpstantis darbo užmokestis blogins namų ūkių finansų padėtį, o įmonių investicijas stabdys dideli nepanaudoti gamybos pajėgumai ir apmiręs skolinimas. Rytų Europos ekonomikos atsigavimas smarkiai priklausys nuo pasaulio ir ypač euro zonos ekonomikos pagyvėjimo.

Lenkija esą yra vienintelė ES šalis, kuri į atsigavimo stadiją žengia išvengusi recesijos. Apžvalgoje prognozuojama, jog Lenkijos ekonomikos plėtra 2010-2011 m. spartės.

Tuo metu Rusijos ūkio atsitiesimas bus neįspūdingas, nors energijos ištekliai ir daugelis žaliavų pabrango. Taip pat ir Ukrainos ekonomika 2010 m. išaugs nedaug. Iš Baltijos šalių pagyvėjimo pirmiausiai laukiama Estijoje, kurios realus BVP jau kitais metais turėtų nebemažėti. Latvija ir Lietuva ūkio augimo sulauks tik 2011 m.

Analitikai pastebi, kad pastaraisiais metais daugelį Rytų Europos šalių kamavusios bėdos – aukšta infliacija ir einamosios sąskaitos deficitas – gilaus nuosmukio sąlygomis beveik išnyko. Mažiausios infliacijos artimiausiais metais laukiama Baltijos šalyse, šiek tiek didesnės Lenkijoje ir vis dar aukštos Rusijoje bei Ukrainoje. Valstybės biudžeto deficito mažinimas Estijai, Latvijai ir Lietuvai išliks aktualus ir kitąmet, o Lenkija, Rusija bei Ukraina veikiausiai bus priverstos imtis griežtesnės fiskalinės politikos.

Baltijos valstybių ekonomikai ateinantys metai tebebus slegiantys. Tolesnis darbo užmokesčio ir valstybės išlaidų mažinimas bus neišvengiamas, siekiant pagerinti ūkio konkurencingumą. Latvijos ir Estijos perspektyvas temdo ir netvirta politinė ramybė – rinkos dalyviai itin atidžiai stebės Latvijos 2010 m. biudžeto svarstymą bei Estijos biudžeto deficito dydį, siekiant įvesti eurą 2011 m.

„Kaip ir kitose Rytų Europos šalyse, Lietuvoje didžiausias realaus BVP smukimo tempas veikiausiai jau praeitis. Matome, jog pramonės produkcijos rezultatai po smarkaus kritimo taip pat pamažu stabilizuojasi. Vis dėlto esminis vidaus paklausos atsigavimo veiksnys – darbo rinkos padėtis gerėti ims ne anksčiau kaip antroje 2010 m. pusėje. Iki tol mūsų šalies ūkio atsitiesimo pradžia bus grindžiama užsienio rinkų paklausa. Tiesa, Lietuvos eksporto konkurencingumas sparčiai taisosi: pramonės produkcijos kainos smunka bene sparčiausiai iš visų ES šalių, smarkiai karpomos darbo užmokesčio išlaidos. Tai teikia vilties, jog Lietuva efektyviai pasinaudos atsigausiančių eksporto rinkų galimybėmis“, – sakė SEB banko Lietuvoje vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.