Kriptoekonomistas: eurais ir doleriais nusikaltimų padaroma daugiau nei bitkoinais

Ką pagalvotumėte, jei kitą atlyginimą gautumėte bitkoinais – decentralizuota, virtualia valiuta? Lietuviškų šaknų turintis elektroninių pinigų tyrinėtojas ir kriptoekonomistas Jonas Matonis apie tai nebesusimąsto, nes net neturi pasirinkimo – jau kurį laiką atlyginimą jis gauna tik bitkoinais.

Kokia yra šios pastaruoju metu pasaulyje didžiulį šurmulį sukėlusios kriptovaliutos ateitis ir kuo ji patraukli vartotojams – interviu su Vilniuje vykstančios „Login“ konferencijos svečiu iš JAV J. Matoniu.

– Jūsų pranešimo tema: „Bitkoinas: nepolitinės valiutos patrauklumas“. Ar galėtumėte trumpai apibendrinti, kokia yra decentralizuoto mokėjimo tinklo nauda?

– Pagrindinė nauda yra ta, kad su savo pinigais galime elgtis taip pat, kaip ir su bet kuria kita preke. Ji nebėra leidžiama ar kontroliuojama valstybės. Nėra jokios istorinės priežasties valstybei leisti pinigus. Bitkoinai grąžina pinigus žmonėms atgal į rankas, kur jie ir turėtų būti.

Be to, yra dar begalė ekonominių privalumų. Vartotojai gali nebesibaiminti infliacijos, nes kai naudoji valstybinę valiutą, ilgainiui prarandi savo perkamąją galią. Nėra nieko, kas neleistų valstybei pinigų spausdinti daugiau, todėl savo turtą laikyti tokia forma yra labai pavojinga.

– Kaip, Jūsų manymu, bitkoinai gali pakeisti ateitį?

– Visų pirma, bitkoinai nebeleis sekti žmonių. Juk visi žinome, kuo užsiima JAV nacionalinė saugumo agentūra – stebi jūsų „Facebook“, „Twitter“, „Skype“ veiklą, taigi žmonės praranda savo privatumą visame pasaulyje. Žmonės taip pat praranda savo finansinį privatumą, o bitkoinai jį jiems grąžina.

– Ar todėl rizikos kapitalo bendrovės dabar taip stipriai investuoja į bitkoinų pagrindu įsikuriančius startuolius?

– Ne, rizikos kapitalo bendrovės būtent ir nesupranta šio bitkoinų aspekto. Jos galvoja, jog ekonomika keičiasi iš seno pasaulio į naująjį ir jie nori būti to dalimi. Jie mano, kad turėti bitkoinų įmonę bus labai pelninga.

Tuo metu žmonės bitkoinais naudojasi dėl visiškai kitos priežasties. Jie nenori naudotis bankų paslaugomis ir jie nori išsaugoti savo finansinį privatumą. Žmonės nori pinigais naudotis pagal savo taisykles ir globaliai.

– Kaip manote, ar tokios įmonės, kaip „Western Union“, turėtų bijoti bitkoinų?

– O taip, netgi labai. „Western Union“ už savo paslaugas plėšia nuo 10 iki 12 proc. Pervesti bitkoinus kainuoja mažiau nei 1 proc. Aš tikrai nesinaudočiau „Western Union“.

– Kokią dalį savo pinigų pats laikote bitkoinais?

– Manau, svarbiausia, kad tai būtų tik dalis, nes bitkoinai yra nauja turto klasė. Savo portfelyje gali turėti akcijų, obligacijų, nekilnojamojo turto ir taip pat bitkoinų.

Mano paties 20 proc. turto sudaro bitkoinai. Nerekomenduočiau tiek paprastam vartotojui, nes bitkoinų kaina labai svyruoja. Manau, kad 5–10 proc. yra protingas dydis. Panašiai, kaip ir su auksu –  nori būti apsaugotas nuo nežinomų grėsmių.

– Ar planuojate į bitkoinus investuoti daugiau?

– Taip, be to, tai atsitinka automatiškai, nes atlyginimą aš gaunu bitkoinais. Neturiu pasirinkimo.

– Ar nebijote, kad bitkoinų vertė gali labai staigiai sumažėti. Pavyzdžiui, ketvirtadienį ji pasiekė šių metų žemumą.

– Taip, todėl paprastiems vartotojams ir patariu tik mažą dalį savo turto laikyti bitkoinais. Į juos reiktų žiūrėti tik kaip į ilgalaikę investiciją. Beje, bitkoinų programinė įranga vis dar yra eksperimento – beta stadijoje.

– Jau kurį laiką bitkoinai turi reputaciją valiutos, kuria naudojasi nusikaltėliai. Kaip, Jūsų manymu, yra iš tiesų?

– Pirma, manau, kad doleriais ir eurais padaroma kur kas daugiau nusikaltimų nei bitkoinais. Antra, valiuta neturi moralės jausmo. Valiutos nedaro nusikaltimų – juos daro žmonės. Bet kokią mainų priemonę, ar tai būtų svarai sterlingai, jenos, ar eurai – visus juos galima panaudoti blogiems dalykams. To panaikinti neįmanoma. Taip pat negalima pamiršti teigiamos bitkoinų pusės.

– Ką manote apie kitas kriptovaliutas, pavyzdžiui, „dogecoin“ ir panašias?

– Jų yra labai daug – virš 100. Nemanau, kad ateityje jų turėsime tiek daug. Pasaulyje greičiausiai liks tik kokios dvi ar trys. Pavyzdžiui, pagalvokite, kaip mes matuojame temperatūrą, juk yra tik Celsijaus ir Farenheito skalės.