- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sutartis reikia skaityti, pasakys jums teisininkai. O kredito sutartis – ypač, papildys asmeninių finansų ekspertai. Tačiau skolindamiesi vartojimo reikmėms Baltijos šalių gyventojai aukščiausiu prioritetu laiko įmokos sumą, o tolesnės sutarties sąlygos – mokėjimų terminai, išankstinis kredito grąžinimas, baudos už sutarties nevykdymą ir kitos – svarbios tik pusei estų, 44 proc. lietuvių, vienam iš trijų latvių, rodo „Luminor“ užsakymu atlikta vartotojų apklausa.
Paklausti, pagal kokius kriterijus rinktųsi skolintoją, lietuviai pagal savo vardijamus prioritetus panašūs į estus. Abiejų šalių gyventojai trimis pagrindiniais kriterijais skolinantis dažniausiai įvardija mėnesio įmoką, metines palūkanas ir sutarties sąlygas. Kaimynai latviai pagal savo prioritetus skolinantis skiriasi nuo abiejų savo kaimynų – mat didžiausia dalis, arba 41 proc. latvių, renkasi tą kredito davėją, kuris netaiko sutarties sudarymo mokesčio.
O kaip yra Lietuvoje?
Lietuvoje šeši iš dešimties apklaustųjų renkantis skolintoją daugiausia dėmesio skiria mėnesio įmokos dydžiui, beveik pusė, arba 49 proc., prioritetu laiko metinę palūkanų normą, o 44 proc. – likusias sutarties sąlygas.
„Neretai susiduriame su klientų „nežinojimu“, kada jie turi atlikti kredito įmoką. Suprantame, kad džiaugsmas nauju pirkiniu sukelia geras emocijas, tačiau įsigilinti į sutarties sąlygas svarbu net ir apimtiems pakylėjimo jausmo. Ypač turint galvoje, kad nuolat užmirštant mokėjimo dieną gali suprastėti kliento kredito istorija, kuri labai svarbi tvarkant savo asmeninius finansus“, – sako Regina Ungulaitienė, „Luminor“ Nuotolinių pardavimų privatiems klientams vadovė Lietuvoje.
Apklausa parodė, kad Lietuvos ir Latvijos gyventojai vartojamąją paskolą dažniau renkasi palyginę įvairių skolintojų pasiūlymus – taip daro trečdalis respondentų Lietuvoje (37 proc.) ir Latvijoje (33 proc.). Tuo tarpu estai paraiškas gauti paskolą dažniausiai teikia bankams, kurių klientai yra – tai nurodė 37 proc. respondentų Estijoje.
Kitas svarbus aspektas lietuviams renkantis vartojimo paskolos pasiūlymą yra ankstesnė patirtis – penktadalis, arba 19 proc. respondentų, pasakė, kad turėję gerą skolinimosi patirtį praeityje greičiausiai naudotųsi to paties paskolų teikėjo paslaugomis.
Skolinasi stambiems pirkiniams
Apklausa atskleidė, kad dažniausiai Baltijos šalių gyventojai skolinasi stambesniems pirkiniams. Taip teigia 43 proc. respondentų Estijoje, panašiai ir Lietuvoje bei daugiau nei trečdalis respondentų Latvijoje (35 proc.). Panašu, kad antras dažniausias paskolos tikslas Lietuvoje ir Estijoje yra naujų idėjų įgyvendinimas (atitinkamai 30 proc. ir 31 proc.), kai 31 proc. latvių skolinasi pritrūkus pinigų nenumatytoms išlaidoms. Šis skaičius yra beveik perpus didesnis Lietuvoje (17 proc.), Estijoje (16 proc.). Taip pat latviai mažiau skolinasi savo idėjoms įgyvendinti – šį paskolos tikslą nurodė 24 proc. apklaustųjų.
Gyventojų įpročių, susijusių su vartojimo paskolų naudojimu, apklausa buvo atlikta „Luminor“ bendradarbiaujant su rinkos tyrimų bendrove „Norstat“. Reprezentatyvios atrankos būdu birželio mėnesį buvo apklausti 3026 respondentai: 1012 Latvijoje, 1009 Lietuvoje, 1005 Estijoje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti1
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis7
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės4
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?5
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose3
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...