- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Į Lietuvos ekonomiką po koronaviruso krizės per pusantrų metų planuojama investuoti 6,3 mlrd. eurų – 1,8 mlrd. eurų daugiau nei buvo numatyta anksčiau, pranešė finansų ministras.
„Iš viso numatyta investuoti per pusantrų metų, tai yra nuo šių metų liepos 1 dienos, 6,3 mlrd. eurų. Suplanuotos investicijos buvo 4,5 mlrd. eurų, papildomai yra skirta 1,8 mlrd. eurų. Tai yra naujos lėšos, tiek iš valstybės biudžeto, tiek iš Europos Sąjungos lėšų“, – antradienį spaudos konferencijoje Vyriausybėje kalbėjo Vilius Šapoka.
„Svarbu pasižiūrėti, kokią tai grąžą atneš Lietuvai. Vienas investuotas euras iš šių 6,3 mlrd. eurų atneš beveik dviejų eurų grąžą“, – pridūrė jis.
Naujai sukurtame plane „Ateities ekonomikos DNR“ numatytos investicijos į ekonominę infrastruktūrą: tarptautinių skrydžių atkūrimui ir oro uostų plėtrai numatyta 47 mln. eurų, laisvosioms ekonominėms zonoms ir pramoniniams parkams – 86 mln. eurų, Vilniaus sporto rūmams – 29 mln. eurų, Klaipėdos jūrų uostui, laivybai, „Via Balticai“, geležinkeliams ir kitiems projektams – 164 mln. eurų.
Investicijos į inovatyvius ugdymo metodus ir ekonomikai svarbių specialistų rengimą numatyta 96 mln. eurų, dirbančių ir bedarbių perkvalifikavimą aukštos pridėtinės vertės sritims – 72,7 mln. eurų, „Horizon Europe“ programą ir mokslinius tyrimus – 82 mln. eurų.
Be to, investicijoms į pramonės skaitmeninimą ir žiedinę ekonomiką skirta 69,5 mln. eurų, naujiems e-verslo, dizaino produktams – 68,5 mln. eurų, eksporto rinkų atnaujinimui ir tiesioginėms užsienio investicijoms – 24,6 mln. eurų, „Sandbox“, „Žmogus mašinai“ – 14,7 mln. eurų.
Bus remiamos inovacijos ir moksliniai tyrimai: COVID produktai, startuolių akseleravimas, moksliniai tyrimai (212,5 mln. eurų), žemės ūkio atsparumas krizėms (10 mln. eurų), gyvybės mokslų ir biotechnologijų inkubatoriai (7 mln. eurų), gyvybės mokslai, IRT, Pramonė 4.0, fintech (25 mln. eurų), skaitmeninės sveikatos inovacijos, prielaidų, vaistinių preparatų, gaminamų iš kraujo plazmos, gamybai kūrimas, pažangiųjų klinikinių tyrimų centro įsteigimas (28 mln. eurų).
Energijos efektyvumui pastatuose skirta 87 mln. eurų, atsinaujinantiems energijos ištekliams – 214 mln. eurų, elektros gamybai, panaudojant dujų nugaravimus Klaipėdos SGD terminale –10 mln. eurų)
Pasak finansų ministro, pagrindinis plano tikslas yra sparčiai investuoti į ekonomikos atsigavimą ir augimą, siekiant transformuoti ūkį į tvarią, inovatyvią ir aukštą pridėtinę vertę kuriančią ekonomiką.
Plane išskirti penki prioritetai – žmogiškasis kapitalas, skaitmeninė ekonomika ir verslas, inovacijos ir moksliniai tyrimai, ekonominė infrastruktūra bei klimato kaita ir energetika. Už investicijų įgyvendinimą bus atsakingos atskiros ministerijos.
Finansų ministerijos skaičiavimais, vienas pagal planą investuotas euras ilgalaikėje perspektyvoje atneš 1,88 eurų grąžą ir generuos 11,8 mlrd. eurų vertės BVP nominalia išraiška.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių5
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT4
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai19
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...