Lietuvai reikia nedaug euro monetų, todėl, jeigu ant jų būtų įvairūs simboliai, šie paskęstų kitų šalių pinigų jūroje. Taip mano Lietuvos banko pinigų muziejaus vadovas Vidmantas Laurinavičius.

Klausytojas Povilas iš Kauno domisi, kodėl lietuviškų euro monetų nacionalinei pusei pasirinktas tik Vytis. Dauguma Europos Sąjungos (ES) valstybių euro monetoms dažniausiai naudoja valstybės herbą, o centų – svarbų valstybės simbolį: architektūros paminklą ar garsaus žmogaus atvaizdą“, – tikina klausytojas.

Lietuvos banko pinigų muziejaus vadovas V. Laurinavičius sako, kad įvairių euro zonos šalių praktika yra skirtinga. Lietuva, pasak jo, pasirinko naudoti tik vieną atvaizdą – valstybės herbo Vyčio figūrą.

Prie Lietuvos banko veikia Pinigų kūrimo komisija, kuri svarsto visus su pinigų kūrimu susijusius reikalus. „Ten dirba daug žinomų mokslininkų, dailės specialistų, istorikų iš įvairių institutų, universitetų. Toje komisijoje kaip tik ir buvo svarstyti įvairūs variantai“, – tikina V. Laurinavičius.

Pasak jo, buvo siūlyta vaizduoti daugiau lietuvių architektūros: vakarinį Gedimino pilies bokštą, Vilniaus katedrą, Onos ir Bernardinų bažnyčios ansamblį, tačiau sugalvota vaizduoti tik vieną reikšmingą simbolį.

„Lietuva – nedidelė valstybė, monetų poreikis, palyginant su visa euro zona, yra labai nedidelis ir, jeigu mes išbarstome savo simbolius ant tų monetų, iškeliavusios į užsienį jos paskęsta kitų žymių architektūros ansamblių, asmenybių masėje“, – mano Lietuvos banko pinigų muziejaus vadovas.

Pasak jo, Lietuvoje nėra tokių architektūros paminklų, kuriuos pamatęs svetimšalis iš karto žinotų, kokia tai šalis. „Pvz., Brandenburgo vartai, Romos koliziejus ar kažkas panašaus. Pinigų kūrimo komisijoje nusprendėme, kad vis dėlto geriausia vaizduoti tai, kas Lietuvą identifikuoja jau daugiau kaip 600 metų, tai Lietuvos valstybės herbo Vyčio figūra“,  – aiškina V. Laurinavičius.