Klaipėda – tarp pasaulio uostų

Šiomis dienomis pateikta informacija, kokie pasaulio ir Europos uostai turi didžiausias sąsajas su pasauline prekyba.

Nusileidžia lenkams ir ukrainiečiams

Didžiausią pasaulio uostų reitingą turi Šanchajus, po jo – Singapūras,  Pusanas ir Ningbo. Visi šie uostai yra Azijoje. Iš Europos uostų aukščiausią reitingą turi ne didžiausias Europos uostas Roterdamas, o Belgijos Antverpenas. Roterdamas tarp „europiečių“ yra antras. Į geriausiai vertinamų pasaulio uostų trisdešimtuką įtraukti ir Prancūzijos Havras, Vokietijos Hamburgas, Ispanijos Valensija.

Europoje labai smarkiai kyla Graikijos Pirėjo uosto reitingas. Kai jį įsigijo Kinijos COSCO, į šį uostą pastebimai padaugėjo tarptautinių laivybos linijų. 

Geriausių uostų sąraše nėra nė vieno uosto iš Baltijos jūros, netgi Gdansko, kuris laikomas konteinerių skirstymo centru, ar Rusijos Ust Lugos, Sankt Peterburgo ar Primorsko uostų, kurie pagal krovą Baltijos jūroje yra didžiausi. Tačiau Baltijos jūros regione aukščiausias yra būtent Gdansko uosto reitingas – 45,7 punkto. Po jo Švedijos Geteborgas – 44,94 punkto. Iš Rusijos uostų aukščiausią reitingą turi Sankt Peterburgas – 19,16.

Klaipėdos uosto reitingas 2019 m. buvo 20,76, Rygos – 11,11, Helsinkio 9,6, Talino 9,4, Kaliningrado – 5,48 punkto.

Klaipėdą pagal reitingą lenkia Ukrainos Odesos uostas – 24,23 punkto, taip pat antras pagal dydį Lenkijos Gdynės uostas, kurios reitingas yra 22,76 punkto.

Taip yra todėl, kad reitingas nevertina uostų pagal krovą, atplaukusių laivų dydžius. Reitingas

rodo uostų pagrindinių linijų paslaugas, įplaukiančių laivų skaičių, uoste registruotų laivų kiekį ir galimybes tiesiogiai iš uosto pasiekti vieną ar kitą regioną.

Sumenko dėl laivyno nykimo

Apie Lietuvos jūrines ambicijas ir jos galimybes galima spręsti ir pagal 2018 m. laivų atplaukimo ir veiklos statistiką, kuri pateikta Jungtinių Tautų statistikos (UNCTAD) rinkinyje apie šalis ir uostus.

UNSTAD skelbia nacionalinio jungiamumo su kitomis šalis indeksą. Jį sudaro ne tik jūrų keliai, bet ir kiti ryšiai su šalimis. Mato vienetu šiame reitinge imama Kinija, kurios įvertinimas lygus 100.

Europoje aukščiausius reitingus turi Belgija (87,9), Ispanija (85,8), Jungtinė Karalystė (85,6), Vokietija ir Nyderlandai (po 83,5), Prancūzija (71,4).

Lietuvos reitingas yra 12,9. Jis galėjo būti ir didesnis, tačiau reitingą sumenkino 2018 m. fiksuotas net 36,2 proc. Lietuvos nacionalinės vėliavos laivyno nykimas. Tai susiję su Lietuvos jūrų laivininkystės žlugimu. Pagal reitingą Lietuva lenkia ir Estiją (8,5), ir Latviją (6,8). Latvijoje per pastarąjį dešimtmetį taip pat fiksuotas 22,9 proc. nacionalinio laivyno nykimas. Estijos nacionalinės vėliavos laivynas augo 5,5 proc.

Iš ES šalių žemiausią reitingą turi Bulgarija (6,7). Stebina palyginti labai žemas (8,8) Norvegijos reitingas. Gal taip yra todėl, kad šalis iš dalies yra tarsi pakraštys. Suomijos reitingas yra 14,4, Rumunijos – 26,8, Ukrainos – 27,6, Rusijos – 41,2, Danijos – 45,7, Švedijos 48,8.

Dar labiau nustebina tai, kad Lenkija per 10 metų reitingą išaugino nuo 10,9 iki 47,9. Nurodoma, kad iš Lenkijos atsirado tiesioginės laivybos linijos į Kiniją, Malaiziją, Singapūrą. Visa tai lėmė konteinerių paskirstymo centru Baltijoje tapęs Gdansko uostas.

Džiaugsmas dėl didžiausio laivo

Dar viena įdomi UNSTAD statistikos dalis yra apie laivų apsilankymą uostuose 2018 m.

Pernai Lietuvoje, įskaitant ir Būtingės naftos terminalo plūdurą, lankėsi 5 126 jūriniai laivai. Pagal šį rodiklį Lietuva atsilieka nuo daugelio ES šalių uostų. Iš ES jūrinių valstybių ji lenkia Slovėniją (1 680 laivų), Bulgariją (3 094 laivai), Kipras (4 594 laivai) ir nežymiai atsiliko nuo Rumunijos (5 163 laivai).

Latvijoje pernai lankėsi 7 446 jūriniai laivai, Estijoje – net 32 780 (iš jų 27 375 keleiviniai laivai). Su kitomis, netgi Baltijos jūros, šalimis nėra ko ir lygintis – Lenkijoje pernai lankėsi 12 689 laivai, Suomijoje – 35 406, Švedijoje – 79 238, Rusijoje – 81 187, Vokietijoje – 10 6613, Danijoje – 113 642 jūriniai laivai. 

Tačiau Lietuva tarp daugelio regiono, taip pat ES valstybių pirmauja pagal priimtų laivų dydžius. Jos statistiką gerokai pagerino praėjusių metų pabaigoje į Klaipėdą atplaukęs 19462 TEU talpos konteinerinis laivas „MSC Ingy“. Didesni (per 21 tūkst. TEU talpos) konteineriniai laivai yra lankęsi tik Belgijos, Nyderlandų, Vokietijos, Graikijos ir Lenkijos uostuose. Tačiau Klaipėdoje tokio laivo atplaukimas buvo vienkartinis, o minėtų šalių uostuose jis lankosi nuolat. 

Galime palyginti, kad didžiausias Estijoje apsilankęs konteinerinis laivas buvo 3 646 TEU, Latvijoje 3 600 TEU, Rusijoje – 7 564 TEU, Ukrainoje 9 350 TEU. Netgi JAV uostuose apsilankęs didžiausias konteinerinis laivas buvo tik 14 568 TEU talpos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Nesuprasi

Nesuprasi portretas
Klaipėdos uostas neblogai atrodo, tik keista, kad prasčiau už Ukrainos Odesą ir Lenkijos Gdanską.

Pastebėjimas

Pastebėjimas portretas
Niekas čia jokių skaičių nesumaišė. Yra pateikiami Jungtinių Tautų statistikos (UNCTAD) duomenys. Žiūrėkite kas parašyta.

Duomenys:

Duomenys: portretas
Skelbiama kad Klaipėdos uostas yra taršiausias uostas visoje ES. Čia tikrai tinka šūkiui ,,Klaipėda - sveikas miestas!"arba tam verslo svajonių projektui ,,Mėlynasis proveržis". :D)
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių