- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiomis dienomis pateikta informacija, kokie pasaulio ir Europos uostai turi didžiausias sąsajas su pasauline prekyba.
Nusileidžia lenkams ir ukrainiečiams
Didžiausią pasaulio uostų reitingą turi Šanchajus, po jo – Singapūras, Pusanas ir Ningbo. Visi šie uostai yra Azijoje. Iš Europos uostų aukščiausią reitingą turi ne didžiausias Europos uostas Roterdamas, o Belgijos Antverpenas. Roterdamas tarp „europiečių“ yra antras. Į geriausiai vertinamų pasaulio uostų trisdešimtuką įtraukti ir Prancūzijos Havras, Vokietijos Hamburgas, Ispanijos Valensija.
Europoje labai smarkiai kyla Graikijos Pirėjo uosto reitingas. Kai jį įsigijo Kinijos COSCO, į šį uostą pastebimai padaugėjo tarptautinių laivybos linijų.
Geriausių uostų sąraše nėra nė vieno uosto iš Baltijos jūros, netgi Gdansko, kuris laikomas konteinerių skirstymo centru, ar Rusijos Ust Lugos, Sankt Peterburgo ar Primorsko uostų, kurie pagal krovą Baltijos jūroje yra didžiausi. Tačiau Baltijos jūros regione aukščiausias yra būtent Gdansko uosto reitingas – 45,7 punkto. Po jo Švedijos Geteborgas – 44,94 punkto. Iš Rusijos uostų aukščiausią reitingą turi Sankt Peterburgas – 19,16.
Klaipėdos uosto reitingas 2019 m. buvo 20,76, Rygos – 11,11, Helsinkio 9,6, Talino 9,4, Kaliningrado – 5,48 punkto.
Klaipėdą pagal reitingą lenkia Ukrainos Odesos uostas – 24,23 punkto, taip pat antras pagal dydį Lenkijos Gdynės uostas, kurios reitingas yra 22,76 punkto.
Taip yra todėl, kad reitingas nevertina uostų pagal krovą, atplaukusių laivų dydžius. Reitingas
rodo uostų pagrindinių linijų paslaugas, įplaukiančių laivų skaičių, uoste registruotų laivų kiekį ir galimybes tiesiogiai iš uosto pasiekti vieną ar kitą regioną.
Sumenko dėl laivyno nykimo
Apie Lietuvos jūrines ambicijas ir jos galimybes galima spręsti ir pagal 2018 m. laivų atplaukimo ir veiklos statistiką, kuri pateikta Jungtinių Tautų statistikos (UNCTAD) rinkinyje apie šalis ir uostus.
UNSTAD skelbia nacionalinio jungiamumo su kitomis šalis indeksą. Jį sudaro ne tik jūrų keliai, bet ir kiti ryšiai su šalimis. Mato vienetu šiame reitinge imama Kinija, kurios įvertinimas lygus 100.
Europoje aukščiausius reitingus turi Belgija (87,9), Ispanija (85,8), Jungtinė Karalystė (85,6), Vokietija ir Nyderlandai (po 83,5), Prancūzija (71,4).
Lietuvos reitingas yra 12,9. Jis galėjo būti ir didesnis, tačiau reitingą sumenkino 2018 m. fiksuotas net 36,2 proc. Lietuvos nacionalinės vėliavos laivyno nykimas. Tai susiję su Lietuvos jūrų laivininkystės žlugimu. Pagal reitingą Lietuva lenkia ir Estiją (8,5), ir Latviją (6,8). Latvijoje per pastarąjį dešimtmetį taip pat fiksuotas 22,9 proc. nacionalinio laivyno nykimas. Estijos nacionalinės vėliavos laivynas augo 5,5 proc.
Iš ES šalių žemiausią reitingą turi Bulgarija (6,7). Stebina palyginti labai žemas (8,8) Norvegijos reitingas. Gal taip yra todėl, kad šalis iš dalies yra tarsi pakraštys. Suomijos reitingas yra 14,4, Rumunijos – 26,8, Ukrainos – 27,6, Rusijos – 41,2, Danijos – 45,7, Švedijos 48,8.
Dar labiau nustebina tai, kad Lenkija per 10 metų reitingą išaugino nuo 10,9 iki 47,9. Nurodoma, kad iš Lenkijos atsirado tiesioginės laivybos linijos į Kiniją, Malaiziją, Singapūrą. Visa tai lėmė konteinerių paskirstymo centru Baltijoje tapęs Gdansko uostas.
Džiaugsmas dėl didžiausio laivo
Dar viena įdomi UNSTAD statistikos dalis yra apie laivų apsilankymą uostuose 2018 m.
Pernai Lietuvoje, įskaitant ir Būtingės naftos terminalo plūdurą, lankėsi 5 126 jūriniai laivai. Pagal šį rodiklį Lietuva atsilieka nuo daugelio ES šalių uostų. Iš ES jūrinių valstybių ji lenkia Slovėniją (1 680 laivų), Bulgariją (3 094 laivai), Kipras (4 594 laivai) ir nežymiai atsiliko nuo Rumunijos (5 163 laivai).
Latvijoje pernai lankėsi 7 446 jūriniai laivai, Estijoje – net 32 780 (iš jų 27 375 keleiviniai laivai). Su kitomis, netgi Baltijos jūros, šalimis nėra ko ir lygintis – Lenkijoje pernai lankėsi 12 689 laivai, Suomijoje – 35 406, Švedijoje – 79 238, Rusijoje – 81 187, Vokietijoje – 10 6613, Danijoje – 113 642 jūriniai laivai.
Tačiau Lietuva tarp daugelio regiono, taip pat ES valstybių pirmauja pagal priimtų laivų dydžius. Jos statistiką gerokai pagerino praėjusių metų pabaigoje į Klaipėdą atplaukęs 19462 TEU talpos konteinerinis laivas „MSC Ingy“. Didesni (per 21 tūkst. TEU talpos) konteineriniai laivai yra lankęsi tik Belgijos, Nyderlandų, Vokietijos, Graikijos ir Lenkijos uostuose. Tačiau Klaipėdoje tokio laivo atplaukimas buvo vienkartinis, o minėtų šalių uostuose jis lankosi nuolat.
Galime palyginti, kad didžiausias Estijoje apsilankęs konteinerinis laivas buvo 3 646 TEU, Latvijoje 3 600 TEU, Rusijoje – 7 564 TEU, Ukrainoje 9 350 TEU. Netgi JAV uostuose apsilankęs didžiausias konteinerinis laivas buvo tik 14 568 TEU talpos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: Muitinės departamentas tikrina I. Vėgėlės šeimos verslą dėl sankcijų laikymosi
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus30
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...