Karti tiesa: skęstančių butelyje bedarbių niekam nereikia

Įspaudas veide

Naujausi statistikos duomenys konstatuoja, kad balandžio pabaigoje Lietuvoje darbo neturėjo 100 tūkst. žmonių, t.y. 6,9 proc. šalyje esančių darbingų žmonių (ES vidurkis – 7,1 proc.). 40,4 tūkst. iš jų yra ilgalaikiai bedarbiai.

Šios savaitės pradžioje Lietuvos darbo biržoje buvo registruota 11 631 laisva darbo vieta. Po tūkstantį darbo pasiūlymų buvo prekybos, viešbučių ir maitinimo srityse, statybose reikėjo beveik 2 tūkst. įvairių specialybių darbuotojų, o nekvalifikuotą darbą siūlė net 2,4 tūkst. darbdavių.

Niekas nepasiūlo jiems tinkamo atlyginimo? Turima profesija nėra paklausi? Gali būti. Tačiau verslininkai aiškina, kad nemaža dalis darbo neturinčių piliečių yra kamuojami priklausomybių (alkoholizmo, narkomanijos), jiems darbo susirasti praktiškai neįmanoma.

Praėjusią savaitę asociacijos "Lietuvos maisto pramonė" organizuotoje diskusijoje apie visuomenės sveikatą SEB banko prezidento patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda pastebėjo, kad daugėja tokių žmonių, kurių niekas į darbą apskritai nepriimtų.

"Būkim biedni, bet teisingi, sveikatos būklė daugumos tų, kurie būriuojasi Darbo biržoje, kaip čia švelniau pasakius, ne tokia, kokios reikia darbdaviui, – su ironija kalbėjo G.Nausėda. – Kartais nelabai ir yra ką pasamdyti, nes jau iš jų veidų matyti, kad tie žmonės aštuonių valandų darbo gali ir neištverti. Arba nebent per pertrauką rastų kur pasistiprinti. Bet nežinia, koks tas pagerėjimas, nes jis jau apskritai dirbti nebegalėtų."

Nėra taip baisu

Pasak Lietuvos darbo biržos vyriausiosios specialistės Mildos Jankauskienės, oficiali statistika, kiek šiuo metu registruotų darbo ieškančių žmonių negali susirasti darbo dėl priklausomybių ligų, nėra fiksuojama, tačiau darbo ieškančiam asmeniui, įsiregistravus Darbo biržoje, yra pildoma įsidarbinimo galimybių vertinimo anketa, kurioje yra klausimai apie žalingus įpročius, kurie gali turėti įtakos įsidarbinimo galimybėms.

Būkim biedni, bet teisingi, sveikatos būklė daugumos tų, kurie būriuojasi Darbo biržoje, kaip čia švelniau pasakius, ne tokia, kokios reikia darbdaviui.

"Atlikta stebėsena rodo, kad šiuo metu tarp visų Darbo biržos visoje sistemoje registruotų darbo ieškančių asmenų gali būti apie 10 proc. asmenų, kurie nurodė turintys tam tikrų žalingų įpročių, tačiau tai nebūtinai yra priklausomybės ir tie žalingi įpročiai nebūtinai sudaro kliūtis įsidarbinti, – paaiškino M.Jankauskienė. – Apskritai yra stebima tendencija, kad pastaraisiais metais didėja vyresnio amžiaus asmenų registracija darbo biržos sistemoje. Didžioji problema, kad negali susirasti darbo pagal turėtą darbo patirtį arba kompetencijas ir yra reikalinga persikvalifikuoti, bet ne priklausomybės. Stebima tendencija, kad vis daugiau registruojasi asmenų, kuriems matome, kad trūksta socialinių įgūdžių, kad galėtų sėkmingai integruotis darbo rinkoje."

O gal yra konkretūs skaičiai, kiek darbuotojų nušalinama arba atleidžiama iš darbo dėl girtumo? Pavyzdžiui, tiek ir tiek vairuotojų, statybininkų, mokytojų, valstybės tarnautojų)… Deja, Valstybinės darbo inspekcijos skyriaus vedėja Marija Čereškevičiūtė sakė, kad tokios statistikos nėra.

"Įmonės nėra įpareigotos informuoti apie nušalinimo ar atleidimo iš darbo dėl neblaivumo faktą", – tvirtino M.Čereškevičiūtė.

Girtų ateina nedaug

Ar dažnai bedarbiai ateina į Darbo biržą nurodytu laiku apsvaigę? Ar nustatomas jų girtumas?

"Šalies teritorinėse darbo biržose yra oficialiai skelbiama informacija, kad apsvaigę nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų klientai neaptarnaujami. Klientui pasiūloma atvykti kitu laiku, o nesutikus ar jei keliamas triukšmas, kviečiama policija. Šie atvejai yra fiksuojami. Jei situacija kartojasi, tokiam asmeniui nutraukiama darbo paieška. Visos teritorinės darbo biržos registruoja galbūt neblaivių darbo ieškančių asmenų apsilankymus, tačiau praktikoje tai nėra dažnas reiškinys, kai neblaivūs klientai lankosi darbo biržose. Beveik visose teritorijose nustatyta, kad darbo ieškančių žmonių girtų ateina vos vienas kitas", – atsakė Darbo biržos atstovė.

Pasak jos, atsiranda priklausomybių turinčių bedarbių, kurie pageidauja nuo jų gydytis ir keisti gyvenimą.

"Lietuvos darbo biržos stebėsena rodo, kad su karjeros konsultantais bendraujantys klientai išreiškia norą gauti informaciją apie organizacijas, teikiančias pagalbą priklausomybės atveju, – tvirtina M.Jankauskienė. – Konsultantai, pastebėję galimus ženklus dėl priklausomybės ligų, taip pat informuoja apie įvairių organizacijų paslaugas. Karjeros konsultantai turi informaciją apie organizacijas, padedančias priklausomybę turintiems asmenims (anoniminę alkoholikų grupę ir pan.), tačiau nedažnai asmuo pripažįsta turintis problemą ir kad jam reikalinga pagalba. Pasitaiko klientų, kurie pateikia pažymas, kad atvyko apsvaigę, nes turi priklausomybę ir išvyksta gydytis.

Beveik visi darbo biržose registruoti asmenys, priklausomi nuo narkotinių medžiagų, nori gydytis, bando keistis nevyriausybinėse organizacijose. Mažesnė dalis turinčiųjų priklausomybę nuo alkoholio dalyvauja priklausomybių ligų centruose reabilitacijos programose. Apie norą gydytis nuo priklausomybių ligų daugiausia kalba moterys ir yra atvejų, kai pačios savo noru kreipiasi dėl gydymo ir joms pavyksta su tuo susitvarkyti. Vyrai to dažniausiai nepripažįsta ir kaltina aplinką.

Darbo birža neturi stebuklingo recepto, kadangi darbo biržos paslaugos yra įdarbinti asmenį, jeigu reikia padėti planuoti karjerą ir pasirinkti profesiją, tačiau gyvenimo būdo keitimas yra sritis, kurioje Darbo birža yra tik viena iš daugelio veikiančių institucijų, t.y. nevyriausybinės organizacijos, savivaldybės, seniūnijos, bendruomenės, šeimos nariai, sveikatos sistema ir kt."