Beveik nekyla abejonių, kad vienu svarbiausių Lietuvos elektros biržos žaidėjų tapo rusišką elektrą importuojanti "Inter Rao Lietuva". Konkurentai jai prikiša kainų dempingą. Tokius kaltinimus "Inter Rao Lietuva" vadina prasimanymais.

Jei leistų techninės galimybės, "Inter Rao Lietuva" galėtų importuoti tiek elektros energijos, kad galėtų patenkinti 80 proc. Lietuvos elektros poreikio. Kita vertus, importuotoja pripažįsta, kad ir pati Lietuva galėtų pasigaminti visą sau reikalingą elektros kiekį, tik tiek, kad reiktų brangiau mokėti. Apie planus ir galimybes bei elektros kainų dempingą kalbėjomės su Vidu Čebatariūnu, bendrovės "Inter Rao Lietuva" valdybos nariu ir komercijos direktoriumi.

– Kiek elektros energijos importavote per pirmą šių metų ketvirtį? Kiek planuojate realizuoti per šiuos metus? Kokią jos dalį parduodate pagal garantuotus kontraktus?

– Pirmą ketvirtį importavome apie vieną teravatvalandę (TWh) elektros energijos. Apie 30 proc. šio kiekio sudarė elektra, tiekiama pagal garantuotus kontraktus, o likusi – pagal elektros tiekimo grafikus, sudaromus paromis. Daug naktinės elektros importuojame Kruonio hidroakumuliacinei elektrinei įkrauti. Visa elektros energija buvo realizuota biržoje. Jei viskas vyks sklandžiai, šiais metais planuojame parduoti apie 3 TWh elektros energijos.

– Kiek galėtumėte importuoti elektros, jei neribotų sistemos pralaidumas? Dėl kokio kiekio esate sutarę su savo pagrindine bendrove "Inter Rao JES"?

– Jei leistų techninės galimybės, į Baltijos šalis galėtume importuoti iki 8 TWh elektros energijos (elektros sistemos valdytoja "Litgrid" prognozuoja, kad 2010 m. Lietuvos elektros energijos poreikis viršys 10,6 TWh – red. past.). Tačiau dėl pralaidumo ribojimo galėsime importuoti tik apie 4 TWh. Ilgalaikėje (iki 2020 m.) sutartyje su "Inter Rao JES" numatyta tik žemiausia elektros importo riba (2,5 TWh per metus), tačiau tą kiekį galima didinti.

– Prieš uždarant IAE buvo kalbama, kad Lietuvos gamintojai negalės konkuruoti su rusiška elektros energija, nes pastaroji esą bus pigesnė. Pirmasis prekybos elektros biržoje ketvirtis parodė, kad lietuviška elektra sėkmingai konkuruoja ir sudaro net penktadalį visos per biržą realizuotos energijos. Nepaisant to, dar pasigirsta skundų, kad rusiška elektra esą parduodama dempingine kaina, o vietos gamintojai varomi į nuostolius. Kaip vertinate situaciją?

– Vietos gamintojai neturėtų skųstis dėl kainų dempingo. Mes, kaip ir jie, konkuruojame biržoje vienodomis sąlygomis. Jei mūsų pasiūlyta kaina būna didesnė nei susiformavusi biržoje, mūsų elektra lieka nenupirkta. Tokių situacijų buvo, ir ne kartą. Naktį rusiškos elektros kaina mažesnė, tačiau dieninės energijos kaina tokia, kad Lietuvos gamintojai tikrai gali konkuruoti. Būna ir tokių situacijų, kai mes neturime ko biržai pasiūlyti ir importuojame tik tiek, kad įvykdytume savo sutartinius įsipareigojimus.

Štai balandį labai daug elektros į Lietuvą importavo latviai, o Rusijoje tuo metu elektra buvo brangesnė, su Latvijos potvynio energija mes negalime konkuruoti. Vasarį biržoje formavosi patraukli kaina Lietuvos šiluminėms elektrinėms, o mūsų importas buvo ribojamas dėl atjungtos linijos Baltarusijoje, ji neįjungta iki šiol.

Mes neturime pigios elektros išteklių. Rusija gali pasiūlyti tik pigesnę perteklinę naktinę elektros energiją. Biržos rezultatai parodė, kad Lietuvos gamintojai tikrai gali konkuruoti su importine elektra ir tai daro. Be to, biržoje už konkurencingą kainą elektros gali pasiūlyti Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė. Dabar kilo JAV dolerio kursas, taip pat rublio, taigi ir rusiška elektra brango. Įkandin šių procesų kilo naftos kaina, vėliau tai atsilieps ir dujų kainai, o tai lems elektros brangimą. Taigi kartais pasigirstantys kaltinimai dėl kainų dempingo yra visiškai nepagrįsti ir tik atspindi kai kurių rinkos dalyvių baimę sąžiningai konkuruoti.

– Kaip prognozuotumėte tolesnius kainų pokyčius Lietuvos elektros biržoje?

– Vasarą Lietuvoje sumažės elektrą gaminančių elektrinių, iš esmės liks tik Lietuvos elektrinė, Kruonio hidroakumuliacinė ir Kauno hidroelektrinė. Tad elektra turėtų brangti. Pastarosiomis dienomis biržoje susiformavo gana aukšta elektros kaina, panašaus lygio ir turėtų likti.

– Ar "Inter Rao Lietuva" prekiauja elektra visose trijose Baltijos šalyse?

– "Inter Rao Lietuva" vykdo didmeninę elektros prekybą visose trijose Baltijos šalyse. Kas mėnesį įmonė sumoka apie 700 tūkst. litų ir daugiau siekiantį įėjimo į tinklą mokestį, priklausantį nuo elektros kiekio, importuoto ne iš ES šalių. Tad Lietuvai tikrai naudinga, kad mes veikiame čia, o ne Estijoje ar Latvijoje.