Dalijosi abejonėmis
Įsteigus Maisto tarybą (MT) tikėtasi, kad ilgoje prekių kainodaros grandinėje bus nustatyta spragų ar net savanaudiškai sukurtų sąlygų, kurios dirbtinai padidina plataus vartojimo prekių kainas.
MT jau buvo susirinkusi į ketvirtą posėdį, bet pranešimų apie akivaizdžias spragas plataus vartojimo prekių kainodaroje visuomenė dar nesulaukė.
Ir, atrodo, nesulauks, nes tokių spragų nėra, o jei jų ir esama, jos nuo MT gali būti nesunkiai nuslėptos. Apie tai savo pastebėjimais su „Kauno diena“ dalijosi specialistai.
Sulaukė baudos
Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus prisiminė kuriozišką atvejį, kai prieš keletą metų vienas ministras pasišovė išsiaiškinti, kokiose vaistinėse pigiausiai prekiaujama vaistais, ir pareikalavo, kad vaistinės pateiktų savo kainodaras.
„Vienas vaistinių tinklas jas pateikė ir už tai sulaukė baudos, kurią visą sumokėjo. Kalta buvo ne vaistinė, bet valdžia, kuri vertė atskleisti kainodarą. Kiek žinau, vaistinė su Vyriausybe nesibylinėjo, nes turbūt nusprendė, kad neapsimoka“, – į komercinių paslapčių subtilumus atkreipė dėmesį A. Bartkus.
Anot jo, galimybės išsiaiškinti kainodarų iškraipymus bus gana ribotos.
Prikąstų liežuvį
Paklaustas, kokios galimybės, kad Maisto taryba nustatys kainodaros grandinėje galbūt pernelyg riebią grietinėlę graibstančias rankas, A. Bartkus teigė, kad tai būtų komisijos veiklos įprasminimas.
„Jei pasakytų, kad nustatėme kažkokį piktnaudžiavimą. Bet šioje vietoje reikia pasakyti labai didelį „bet“. Labai mažai tikėtina, kad kažką tokio nustatys. Pradėkime nuo to, kad visi kainų grandinėje esantys vertės pokyčiai yra komercinė paslaptis.
Ir tai yra saugoma teisiškai. Nesu teisininkas ir visų niuansų labai gerai nežinau, bet pats dalyvaudamas tokiuose pokalbiuose liežuvį laikyčiau prikąstą. Ir niekam apie tokius dalykus nepasakočiau, nes gali būti, kad kitą kartą netgi pažeistum tam tikrus teisinius aktus“, – sakė A. Bartkus.
Jis atkreipė dėmesį, kad komercinės informacijos saugojimas duoda naudos ne tik verslui, bet ir visuomenei.
„Konkurencijos taryba siekia, kad įmonės konkuruotų tarpusavyje – tai reiškia, kad vienos kitoms neatskleistų svarbios informacijos. Konkurentas neturi žinoti tam tikros kito konkurento kaštų struktūros. Nes jei jie viską žinos, jie gali – nesakau, kad sudaryti suokalbį, – bet vienas nuo kito nusižiūrėti ir iš to turėti naudos. Tiesiog per didelis informacijos atskleidimas vartotojui gali neišeiti į naudą“, – tvirtino A. Bartkus.
Dirba ir nuostolingai
A. Bartkaus pastebėjimu, galvoti, kad kainodaros grandinėje labiausiai pelnosi prekybos centrai, yra klaidinga.
„Dažnai girdime, kad prekybos tinklai pasiima labai didelę pelno dalį. Bet ta dalis skiriama tam, ką mes vadiname sąnaudomis: atlyginimai darbuotojams, energetikos ir komunalinių sąskaitų apmokėjimas, valymo paslaugos, administraciniai kaštai ir panašiai. Reikia suprasti, kad prekybos centrų kaštai yra labai dideli“, – pabrėžė A. Bartkus.
Specialistas pateikė duomenis apie pagrindinių prekybos centrų pajamas.
„Galime pažiūrėti duomenis apie apyvartą ir grynąjį pelną, tai yra sumas, kurios lieka po visų mokesčių, žodžiu, kai viskas sumokėta ir valstybei, ir darbuotojams. Tai, kas lieka savininkams, akcininkams. Didžiausias grynasis apyvartos pelningumo rodiklis, turint galvoje pastarųjų metų duomenis, buvo „Maximoje“ – 5,61 proc. Taigi vienas euras, kuris paliekamas „Maximoje“, duoda 5,6 euro cento grynojo pelno. „Norfoje“ – 2,42 euro cento, tai yra antras didžiausias rezultatas. Pelningumo rodiklio atžvilgiu tai stabilus prekybos centras. Kartais į antrą vietą patenka „Iki“, kartais „Lidl“, bet „Norfa“ turi stabilų pelningumo rodiklį – apie 2,5 proc., „Lidl“ pelningumas buvo 1,66 proc., „Iki“ – 1,46 proc., „Rimi“ jau kelinti metai dirba nuostolingai. „Rimi“ nuo šių metų savininkus yra pakeitę, bet jokių veiksmų dar nesimato“, – sakė A. Bartkus.
Veikla – specifinė
A. Bartkus pabrėžė, kad prekybos tinklai veikia labai specifiškai.
„Pavyzdžiui, „Norfa“ turi daug savo įmonės „Rivona“ gaminių. Konservuotos daržovės, mėsa, atmetus paukštieną, yra jų pačių gamyba. Ir dar pienas. Ta vadinama „Piemenėlio“ linija. Ten gaminama ir kefyras, ir pienas, ir ledai. „Rivona“ yra nusipirkusi buvusią Alytaus pieninę“, – pabrėžė pašnekovas.
Savų įmonių gaminiai kainodaros grandinėje sukuria aplinkybes, kurias sunku vienareikšmiškai įvertinti.
„Kiti prekybos centrai, pavyzdžiui, turi kokias nors kepyklas. Savo prekės ženklų turi ir „Maxima“, bet jos veikimo principas daugiau kaip vitrinos kitoms prekėms“, – sakė A. Bartkus.
Ydingas įsivaizdavimas
Jo nuomone, dalies visuomenės lūkestis, kad Maisto taryba galėtų kažkaip kontroliuoti plataus vartojimo prekių kainas, yra nepagrįstas.
„Jei kažkas sugalvotų nustatyti kažkokias kainas, kiek daugiausia turėtų kainuoti kokia nors konkreti prekė, tai tiesiog tos prekės nebeliktų. Taip jau yra atsitikę ne vieną kartą. Jei apribojamos kokių nors prekių kainos, tos prekės iš vitrinų dingsta. Nereikia užmiršti, kad prekės kaina yra nulemta prekės kaštų, daug kaštų patiria ir kiti, kol ta prekė pasiekia vartotoją. Jei ta prekė bus importuojama, jos nebetieks. Sumažės konkurencija, o tai nėra gerai, nes mažės prekių, kurios grumiasi dėl vartotojų prielankumo“, – sakė A. Bartkus.
Paklaustas, kaip vertina komisijos darbą, neslėpė, kad dar iki jos veiklos pradžios visą procesą ir jo perspektyvas vertino skeptiškai.
„Nenoriu tos komisijos nuvertinti, bet kažkokios naudos neįžvelgiu. Mano nuomone, tokių komisijų steigimas yra lėšų švaistymas. Apie visas komisijas panašiai manau. Gal galėtų komisijos atlikti kokią nors šalutinę, pagalbinę informacinę funkciją – pavyzdžiui, sukaupti kokius nors duomenis, kurių, tarkim, nekaupia Valstybės duomenų agentūra. Jau daug metų Valstybės duomenų agentūra, kaip dabar mandrai yra pervadintas statistikos departamentas, kaupia informaciją apie populiariausius maisto gaminius ir populiariausias prekes. Kainos fiksuojamos reguliariai ir mes kiekvieną mėnesį galime tuos duomenis pasižiūrėti ir pasidaryti išvadas. Pavyzdžiui, agentūros duomenimis, per metus bene labiausiai atpigo žaliosios vynuogės – net 27 proc. Tai toks produktas, kuriam yra būdingas sezoniškumas. Matyt, kraštuose, kur auginamos vynuogės, dabar yra vynuogių perteklius, ir dėl to jų kaina krenta. Yra ir kita prekė, kuri, manyčiau, tarp vaisių yra populiariausia pasaulyje. Tai obuoliai. Obuoliai per metus pabrango beveik 32 proc. Tai neturėtų stebinti, jei prisimintumėme, kokios šalnos buvo pavasarį. Pas mus pagrindinis obuolių tiekėjas yra Lenkija, o ten tie obuoliukai nuo klimato sąlygų yra labai nukentėję. Tai, ką aš įsivaizduočiau kaip Maisto tarybos darbo prasmę, yra sistemingas duomenų rinkimas. Bet tai atliekama, kaip sakoma, nuo senų senovės“, – pastebėjo MT veiklos nauda abejojantis A. Bartkus.
Atstovauja federacijai
Maisto tarybos darbe dalyvauja ekonomikos analitikas Marius Dubnikovas.
Paklaustas, kokie buvo jo motyvai jungiantis į Maisto tarybos veiklą, M. Dubnikovas paaiškino, kad taryboje atstovauja Lietuvos verslo konfederacijai.
„Buvau paskirtas atstovauti federacijai. Maisto taryba yra viena iš struktūrų, kurioje mes turime būti, kad girdėtumėme, kas yra svarstoma ir kas yra siūloma, kokie duomenys yra pateikiami ir panašiai“, – apie savo dalyvavimo MT veikloje priežastis kalbėjo M. Dubnikovas.
Pasak jo, kol kas nėra kažkokių aiškių tarybos veiklos rezultatų, bet tai neturėtų stebinti.
„Reikėtų suprasti, kad Maisto taryba pasikeitė, nes pasikeitė ministras. Taryba sušaukta iš naujo, nors jos sudėtis beveik nepasikeitė. Ar pagrįstas yra visuomenės lūkestis, kad kainos bus pažabotos? Manau, toks lūkestis nėra pagrįstas. Kainos mažėja tik tuo atveju, jeigu ekonomiką ištinka krizė. Pavyzdys – 2009 m., kai kainos ne didėjo, bet kartais mažėjo. Ir taip buvo todėl, kad kiekvienas kovėsi dėl kiekvieno piniginio vieneto, kad sau bent kiek sumažintų nuostolius. Visais gerais etapais, kai ekonomika vystosi ir auga, natūralu, kad kainos auga ir jos nebus sureguliuotos, dozuotos ir panašiai. Tik klausimas – kokiu tempu ir kaip augs. Lūkestis, kad kažkas atpigins prekes, yra perteklinis, nes jei tik mes pradėsime reguliuoti kokios nors prekės kainą, rezultatas bus toks, kad tos prekės neliks“, – pabrėžė M. Dubnikovas.
Be nukrypimų
M. Dubnikovo pasiteiravome, ar daug komisijos narių laikosi tokio požiūrio.
„Na, apklausa nebuvo daryta. Svarbūs yra keli aspektai – komisijoje turbūt dažniau bandoma kalbėti apie tai, kaip galėtų daugiau uždirbti ūkininkai. Bet tvirtėja ir formuojasi tokia nuomone, kuriai daugelis, manau, pritaria, kad mums reikia peržiūrėti ūkininkų, perdirbėjų, prekybininkų reguliaciją ir galbūt ją optimizavus ar sumažinus būtų galima tikėtis, kad kažkokios dedamosios arba savikainos sumažėtų, ir tai sulėtintų kainų augimą. Tai yra ta nuomonė, kuriai dauguma pritaria – būtent toks galėtų būti rezultatas, kurį Maisto taryba galėtų pasiekti“, – svarstė M. Dubnikovas.
Jei pasakytų, kad nustatėme kažkokį piktnaudžiavimą. Bet šioje vietoje reikia pasakyti labai didelį „bet“. Labai mažai tikėtina, kad kažką tokio nustatys.
Paklaustas, ar aptiko kainodaroje kokių nors kainas iškraipančių ir taisytinų trūkumų, pašnekovas sakė, kad reikšmingų nukrypimų, piktnaudžiavimų neužfiksuota.
„Neturėjome iliuzijos, kad galima kažkaip sureguliuoti kainas, nors iš politikų lūpų visuomenėje buvo suformuoti klaidingi lūkesčiai, kad čia ta komisija, kuri sureguliuos kainas, atpigins prekes. Laisvojoje rinkoje taip nebūna“, – pabrėžė M. Dubnikovas.
Yra baimių
Pasak M. Dubnikovo, taryba yra reikšminga tuo aspektu, kad čia susirenka visos suinteresuotos pusės.
„Lygiai taip pat kaip jos renkasi, pavyzdžiui, trišalėje taryboje. Šiuo atveju renkasi pirminės grandies atstovai – ūkių atstovai, perdirbėjai, tada prekybininkai ir, be abejo, valdžios atstovai. Toks būdas leidžia teisingiau suprasti vieniems kitus ir sumažinti arba visiškai panaikinti įtampą tarp skirtingų dalyvių“, – tikino specialistas.
Anot M. Dubnikovo, verslas labiausiai baiminasi, kad gali būti sukurta papildoma reguliacija, kuri didintų biurokratiją arba veikimo kaštus, arba apsunkintų veiklą.
„Taigi pirmas tikslas būtų išgirsti, apie ką diskutuojama, antras – kad nebūtų sukurti kažkokie pertekliniai reikalavimai, reguliacijos ar kažkas panašaus. Šiuo atžvilgiu Maisto taryba yra puikus sprendimas. Yra ir statistikos departamentas, kuris valdo milžiniškus domenų kiekius, pateikia juos įvairiais formatais, ir žmonės, kurie suinteresuoti, supranta, kad galbūt nėra tokių didelių problemų, kaip kartais nupiešiama.
„Kauno diena“ M. Dubnikovo pasiteiravo, kokie sprendimai, pasiūlymai, idėjos jam, kaip ekonomistui, pasirodė priimtini, perspektyvūs.
„Kalbant apie sprendimus, duomenų analizė atskleidžia, kad Lietuvoje nėra taip, kad kažkur būtų sukoncentruoti didžiuliai pelnai ar elgiamasi nesąžiningai. Tokių dalykų nebuvo nustatyta. Džiugina tai, kad situacijos analizuojamos remiantis skaičiais, o ne emocijomis ir prielaidomis. Dar vienas džiuginantis dalykas, kad visi, dalyvaujantys Maisto tarybos veikloje, pradeda suvokti, jog stambusis verslas yra gerai, kad stambusis verslas ar ūkių didėjimas, ko gero, yra neišvengiamas, nes reikalingos technologijos, masiškumas ir efektyvumas. Ateina supratimas, kad stambiojo verslo dalyvavimas tikrai nėra blogai.
Ateinantiems posėdžiams yra formuluojamos konkrečios užduotys. Pavyzdžiui, nuspręsta analizuoti Lietuvos ir Lenkijos ūkių skirtumus. Gal bus rasti kokie nors skirtumai, kurie galėtų padidinti vienoje grandinėje veikiančių įstaigų efektyvumą“, – apie planus pasakojo M. Dubnikovas.
Anksti spręsti
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sakė labai atidžiai nesekantis Maisto tarybos veiklos. Anot jo, apie Maisto tarybos veiklos vertę spręsti dar būtų anksti.
„Negalėčiau nurodyti kokio nors konkretesnio Maisto tarybos veiksmo, kuris būtų padaręs įtaką maisto kainų raidai. Bet gal pokyčiams dar mažai laiko. Kiek pamenu, yra paskirtos tam tikros užduotys dėl gilesnės analizės, dėl stebėsenos. Užduočių yra, bet ryškesnių sprendimų nesu užfiksavęs“, – sakė T. Povilauskas.
Jis atkreipė dėmesį, kad, steigiant Maisto tarybą, verslo bendruomenėje buvo baimių dėl kainų reguliacijos, bet dabar aiškėja, kad nuogąstavimai neturėjo pagrindo.
„Gal tokia taryba yra reikalinga, kad vyktų stebėjimas, kad būtų ieškomos priemonės, bet matome, kad kažkokių priemonių nėra įgyvendinta ir tai galbūt rodo, kad lengvų sprendimų nėra“, – sakė T. Povilauskas.
Svarbiausi veiksniai
„Kauno diena“ Maisto tarybai pateikė klausimus, į kuriuos atsakė Žemės ūkio ministerijos Strateginio planavimo departamento vyriausiasis patarėjas Vygantas Katkevičius.
– Kokie pagrindiniai faktoriai, MT duomenimis, pastaruoju metu lemia reikšmingesnius kasdienio vartojimo prekių kainų pokyčius?
– Svarbiausi maisto produktų pasiūlos veiksniai yra darbo sąnaudų, maisto žaliavų ir energijos produktų kainų raida, eksporto galimybės ir pasaulinių žemės ūkio produktų kainų svyravimas. Svarbiausi paklausos veiksniai – didėjanti gyventojų perkamoji galia dėl didėjančių minimalaus ir vidutinio darbo užmokesčio, socialinių išmokų. Paklausą taip pat turėtų didinti sprendimas leisti pasitraukti iš II pakopos pensijų kaupimo sistemos. Kaip svarbus paklausos veiksnys paminėtina ir vartotojų elgsena – polinkis naudotis geriausiais kainų pasiūlymais, skelbiamomis nuolaidomis. Tokia vartotojų elgsena būtų maisto kainų augimą stabdantis veiksnys.
– Kokios nustatytos priežastys ar veiksniai, iškraipantys ar galintys iškraipyti proporcingą vertės paskirstymą visoje kasdienio vartojimo prekių kainų grandinėje?
– Svarbiausias veiksnys, lemiantis didelę prekybininkų (kai kuriais atvejais ir perdirbėjų), dalį maisto prekių kainų struktūroje, yra didžiulė šių ūkio subjektų derybinė galia, dėl ko vartotojai negali gauti mažiausių kainų pasiūlymų. Siekiant spręsti šią problemą, Žemės ūkio ministerija nuolat tobulina teisinį reguliavimą dėl nesąžiningos prekybos praktikos draudimo, ūkininkų kooperacijos skatinimo (tokiu būdu didinant jų derybinę galią), tiesioginės prekybos žemės ūkio prekėmis, trumpųjų maisto tiekimo grandinių skatinimo (tokiu būdu sudarant vartotojams galimybę maisto prekių įsigyti ne tik iš didžiųjų prekybos tinklų).
– Ar nustatyta maisto prekių kainų grandinės teisinio reglamentavimo spragų?
– Šiuo metu Lietuvoje veikia Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymas ir Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas, kurie įgyvendina 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/633 dėl įmonių vienų kitoms taikomos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje (toliau – Direktyva). Direktyvos ir minėtų įstatymų paskirtis – užtikrinti žemės ūkio bei maisto produktų pirkėjų ir šių produktų tiekėjų interesų pusiausvyrą.
2025 m. gruodžio 1 d. Europos Komisija (EK) pateikė ataskaitą dėl šios Direktyvos vertinimo, kurioje nurodyta, kad, vertinant naujai atsiradusį teisinį reglamentavimą, visos ES mastu pastebėtas nesąžiningos prekybos praktikos paplitimo mažėjimas. Remdamasi šio vertinimo išvadomis, EK ketina peržiūrėti ES teisės aktų dėl nesąžiningos prekybos praktikos įgyvendinimą. Kartu su EK pasiūlymais peržiūrėti Direktyvą bus pateiktas poveikio vertinimas, kuriame bus nagrinėjamos įvairios galimybės įveikti vertinimo metu nustatytas problemas ir bus atidžiai vertinamas tų galimybių poveikis ūkininkams ir kitiems tiekimo grandinės dalyviams. Atsižvelgiant į numatytą europinį reglamentavimą, Lietuva, kaip viena iš ES teisėkūros dalyvių, sieks silpniausios grandies (žemdirbių) derybinių galių stiprinimo.
– Ar galima teigti, kad grandinėje – gamintojas, perdirbėjas, prekybininkas, valstybė – didžiausia kainos dalis tenka prekybininkui?
– Kainų pasiskirstymo oficiali aktuali informacija skelbiama produktukainos.lt. Iš pateiktų duomenų matome, kad kainų pasiskirstymas skirtinguose produktų sektoriuose skiriasi priklausomai nuo produkcijos rūšies. Nors Maisto taryba nesiekia tiesioginio rinkos reguliavimo, tačiau siekiama ieškoti priemonių užtikrinti skaidrią kainodarą ir proporcingą vertės paskirstymą visoje maisto tiekimo grandinėje, kad jis atspindėtų kiekvienos grandies indėlį ir prisiimamą riziką, ypač ūkininkų, kurie išlieka pažeidžiamiausia šios grandinės dalis.
– MT pranešime apie ketvirtąjį posėdį minima, kad aptariami galimi sprendimai, kurie pateisintų visuomenės lūkesčius. Kokie galimi sprendimai aptariami?
– Kitame MT posėdyje numatyta apsvarstyti pateiktą rinkos dalyvių informaciją ir siūlymus, kaip būtų galima mažinti administracinę naštą, įvertinant tikėtiną teisinio reglamentavimo įtaką produkcijos savikainai, susisteminti ir išanalizuoti žemės ūkio ir maisto produktų gamybos, perdirbimo bei prekybos sektorių kainoms įtaką darančių faktorių visumą.
– Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas atliks Lenkijos ir Lietuvos pieno ūkių efektyvumo analizę. Kodėl pasirinkta Lenkija ir koks yra galutinis tokios analizės tikslas?
– Lenkija yra laikoma viena iš stipriausių ir svarbiausių maisto produktų gamintojų ES. Itin stiprios yra jų pieno produktų, mėsos (ypač paukštienos), vaisių, daržovių, grūdų ir perdirbtų maisto produktų sektorių pozicijos, be to, ši rinka mums artima ir didelė, dėl to turi stiprią įtaką Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkai. Taip pat Lenkijos pieno gamybos sektoriaus struktūra bus palyginama su Lietuvos pieno gamybos sektoriaus struktūra.
(be temos)
(be temos)
(be temos)