Kodėl kai kuriems parduodant nekilnojamąjį turtą reikia sumokėti GPM, o kitiems – ne, aiškina Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Judita Stankienė.

– Kodėl parduodant nekilnojamąjį turtą gyventojams tenka mokėti gyventojų pajamų mokestį?

– GPM taikomas parduodant nekilnojamąjį turtą todėl, kad tokia veikla laikoma pajamų gavimu. Pardavus būstą, žemę ar kitą nekilnojamąjį turtą gaunama finansinė nauda pinigais ar kitu turtu, taigi pagal galiojančius įstatymus ši nauda yra priskiriama apmokestinamosioms pajamoms.

– Kokiais atvejais šio mokesčio galima išvengti, kokios yra pagrindinės išimtys?

– Mokesčio gali nemokėti gyventojai, kurie tenkina bent vieną iš trijų numatytų sąlygų: turtas jų nuosavybe buvo ilgiau nei dešimt metų; parduotas būstas buvo gyvenamasis, kuriame bent dvejus metus iki pardavimo buvo deklaruota gyvenamoji vieta; parduotas būstas buvo gyvenamasis, kuriame gyvenamoji vieta deklaruota trumpiau nei dvejus metus, tačiau per vienus metus nuo pardavimo gyventojas įsigijo kitą būstą ir jame deklaravo gyvenamąją vietą.

– Kodėl daugiausia problemų kyla būtent dėl gyvenamosios vietos deklaravimo?

– Deklaracija yra vienas iš kriterijų, kurio reikia sprendžiant, ar gyventojas turi teisę į lengvatą. Reikalavimuose yra nurodyta, kad gyvenamoji vieta turi būti deklaruota nepertraukiamai bent dvejus metus iki pardavimo. Todėl, gyventojui išsiregistravus anksčiau, teisę į lengvatą jis praranda.

– Ką reiškia reikalavimas būti deklaravus gyvenamąją vietą pastaruosius dvejus metus?

– Šis reikalavimas reiškia, kad pastaruosius dvejus metus iki pardavimo gyventojas turėjo būti oficialiai deklaravęs savo gyvenamąją vietą būsto adresu. Toks kriterijus yra skirtas užtikrinti, kad lengvata taikoma tik tiems, kurie tame būste gyveno, o ne laikė jį investicijai ar kitiems tikslams.

– Kokios dažniausiai pasitaikančios klaidos, dėl kurių gyventojai praranda teisę į lengvatą?

– Dažniausia pastebima klaida – ankstyvas išsiregistravimas iš parduodamo būsto. Dar prieš parduodami senąjį būstą žmonės nusiperką naują, ten deklaruoja gyvenamąją vietą ir netenka teisės į lengvatą parduodami senąjį. Taip pat pasitaiko atvejų, kai deklaracija yra tik formalumas, bet gyventojas faktiškai gyvena kitur, – tokiu atveju lengvata netaikoma.

– Kaip vertinamos situacijos, kai dėl nepilnamečių vaikų ar kitų aplinkybių tenka deklaruoti naują gyvenamąją vietą anksčiau?

– Tokie atvejai yra vertinami individualiai. Kiekvieno atvejo sprendimas yra priimamas atsižvelgiant į visas esančias aplinkybes.

– Ar dažnai pasitaiko atvejų, kai VMI prašo papildomų įrodymų, kad žmogus iš tikrųjų gyveno deklaruotoje vietoje?

– Taip, įrodymų prašome, kai kyla įtarimas, kad gyvenamoji vieta deklaruota tik formaliai, siekiant pasinaudoti lengvata.

– Kokius dokumentus paprastai tenka pateikti įrodymams?

– Gyventojai gali pateikti įvairius dokumentus, kuriuose būtų nurodytas deklaruotas adresas, tai gali būti sutartys už komunalines paslaugas, prekių pristatymo dokumentai ar kiti dokumentai, kuriuose nurodoma gyventojo deklaruota vieta.

– Ką daryti gyventojui, kuris per anksti išsiregistravo ir dėl to prarado teisę į lengvatą?

– Tokiais atvejais situacija vertinama individualiai. Jei yra objektyvios priežastys, gyventojas gali jas paaiškinti ir pateikti atitinkamus dokumentus, tuomet jis gali išlaikyti teisę į lengvatą, kitu atveju gyventojas paprastai netenka teisės į lengvatą.

– Kiek gyventojas turi mokėti GPM, jeigu neįrodė aplinkybių, kad jam priklauso lengvata?

– Parduodant būstą GPM taikomas ne nuo visos gautos sumos, o tik nuo pelno. Jis apskaičiuojamas atėmus iš pardavimo kainos būsto įsigijimo kainą ir privalomas išlaidas, tokias kaip notarų ar Registrų centro mokesčiai. Nuo gauto skirtumo skaičiuojamas 15 proc. mokestis.

Jeigu per metus visos jūsų tokios pajamos kartu su kitomis ne iš darbo gaunamomis pajamomis viršija 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių sumą (2025 m. – 253 tūkst. eurų), viršijanti dalis apmokestinama didesniu – 20 proc. – tarifu.

– Koks yra tokios lengvatos tikslas – ar ji skirta teisingumui užtikrinti, ar mokesčių vengimui užkardyti?

– Lengvata pirmiausia skirta užtikrinti, kad gyventojai galėtų patenkinti asmeninius poreikius keisdami būstą pagal gyvenimo aplinkybes. Tai nėra priemonė piktnaudžiavimui ar spekuliacijoms, todėl imamės įvairių priemonių, siekdami užtikrinti, kad lengvata nebūtų piktnaudžiaujama.

– Kaip VMI bando užkirsti kelią piktnaudžiavimui, kai gyvenamoji vieta deklaruojama tik dėl lengvatos?

– Tikime, kad žmonės bus atsakingi ir vengs piktnaudžiauti. Įtarę, kad gali būti toks atvejis, gyventojų prašome pateikti papildomų įrodymų. Tuomet vertiname, ar deklaracija atitinka faktinį gyvenimą, ar tik formalumą. Jei nustatoma, kad būstas deklaruotas fiktyviai, lengvata netaikoma.